Šviesių ateinančių metų, mielieji mūsų skaitytojai!
Šviesos, kuri sklinda bičiuliškai dalinantis savo laiku, potyriais ir emocijomis.
Šviesos, kuri užlieja atradus SAVO knygą - ją bus galima skaityti visą gyvenimą.
Šviesos, kurią dovanoja vėl sugrįžusi Saulė!
2015 m. gruodžio 30 d., trečiadienis
2015 m. gruodžio 4 d., penktadienis
Naujųjų medijų kalba
Šiandien beveik visas pasaulis yra įtrauktas į pasaulinį interneto tinklą,
ir naudojimasis naujausiomis technologijomis tapo būtinybe. Pasak Dž. Bartkutės, pačios technologijos sparčiai keičiasi, o su jomis kartu ir žmogaus
gyvenimas bei įpročiai. Įvairių šalių mokslininkai kalba apie tinklaveikos
visuomenę, kuri be išmaniųjų technologijų neįsivaizduoja savo gyvenimo. Šios
kartos požiūris skiriasi nuo tėvų ir senelių požiūrio. Išmaniųjų technologijų
ekspansija į visas gyvenimo sritis artina raštingos visuomenės žlugimą ar
tiesiog keičia raštingumo sampratą?
Į šiuos
aktualius klausimus Kėdainių rajono mokyklų bibliotekininkams atsakyti padėjo Kauno
technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto
Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros prof. dr. Vilmantė
Liubinienė seminare ,,Naujųjų medijų kalba: tinklaveikos visuomenės ir
skaitmeninės kultūros iššūkiai‘‘, kuris įvyko lapkričio 27 d. Kėdainių švietimo
pagalbos tarnyboje.
Pasak prof.
V. Liubinienės, esame liudininkai virsmo, kai
rašytinė kultūra tampa vaizdo kultūra. Raštas grįžta prie savo
archajinių ištakų, tai yra, vėl bendraujame paveikslėliais. Visa tai sukelia
kartų nesusikalbėjimą ir stresą, nes žmonių psichika nespėja prisitaikyti prie
pokyčių. Be to, tinklaveikos visuomenėje
žmogus netenka savo privatumo, nes kiekvienas jo žingsnis fiksuojamas. Tokioje
mozaikiškoje kultūroje žmogus lengvai praranda savo tapatybę, susitapatina su
savo pėdsakais elektroninėje erdvėje.
Paveikus,
įvaizdintas profesorės seminaras sukėlė daug diskusijų. Suvokėme, kaip svarbu
bibliotekos darbe akcentuoti asmens duomenų saugumą ir kokie paveikūs gali būti
mokslininkės pasiūlyti darbo su jaunąja karta metodai.
P. S. Virtualaus choro įrašas, metaforiškai taikliai apibūdinantis tinklaveikos visuomenę: visi susiję, ir visi po vieną...
2015 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis
Renginiai gruodžio mėnesį
12.01 – 2a. fojė paroda „Gimnazijos šviesuliai. Henrikas Nagys“.
12.04 – paroda, skirta R. M. Rilkės 140-osioms gimimo metinėms.
Nuo 12. 07 - „Šviesios
palėpės“ ciklo dalis Tarptautiniams šviesos ir šviesos technologijų metams:
Meno kūrinių reprodukcijų paroda
ant skaityklos kompiuterių darbalaukių;
Paroda „Kalėdų rytą Saulė
pražydo“
Medijų valandėlių grafikas: Informacijos šaltiniai. Paieška.
Užklausa. Kaip naudotis UDK ir internetinėmis bibliotekų paieškos sistemomis?
Gruodžio 3 d. 1a klasė, 2 gr.
Gruodžio 10 d. 1a klasė, 2 gr.
Gruodžio 17 d. 1a klasė, 2 gr.
2015 m. gruodžio 2 d., trečiadienis
Iš tamsos - apie šviesą. A. Bloko 135-osioms gimimo metinėms
Mintie be žodžio, graužatie be vardo,
kam ženklą man siunti,
Staiga iškėlus pažinimo kardą
Gūdžioj žiemos nakty?
Tu vizija - akimirksniai laimingi
Ir skausmo valanda...
Kas beįvyktų - tu kažką atminki,
Širdie... (kada? kada?)
Kas beįvyktų - visą amžiaus melą
Ir išmintį atmesk.
Širdie, seniai suradus tikrą kelią,
Kelionę tęsk.
Atmesdama trumpos būties menkybę,
Nušviesti nori tu
Visatos, dar nepažintos, didybę
Savim kaip žibintu.
(Vertė A. Baltakis)
Lapkričio pabaigoje, minint 135-ąsias poeto Aleksandro Bloko gimimo metines, su mokytoja V. Balandiene surengėme integruotą rusų kalbos pamoką. 1a klasės gimnazistai mokėsi kurti literatūrinį portretą. Žiūrėdami į poeto nuotrauką, nieko nežinodami apie jo asmenybę, mokiniai turėjo parinkti tinkamus apibūdinimus. Smagu buvo pirmiausia išgirsti, kad Blokas gražus ir stilingas,- taip, mokiniai žvelgė į garsųjį poeto portretą antikiniais bruožais. Vėliau, aišku, mokytoja papildė šį paveikslą detalėmis, kurių mokiniai negalėjo žinoti; papasakojo apie jo kilmę, talentais apdovanotą giminę, ypatingą lyriko jautrumą... A. Blokas amžininkų prisimenamas kaip krištolinės sąžinės žmogus, kurio dramatiškas gyvenimas perlydytas į muzikalių eilėraščių sidabrą.
Mokytoja V. Balandienė skaitykloje veda rusų k. pamoką |
Mokiniai susidomėję apžiūrėjo bibliotekos parengtą parodą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama poeto mūzoms, įkvėpusioms įstabius meilės poezijos ciklus.
Kviečiame su Aleksandru Bloku susipažinti ir mūsų virtualiose parodose "Aleksandro Bloko poezijos moterys" ir "Aleksandras Blokas amžininkų prisiminimuose":
Aleksandro Bloko poezijos moterys |
Aleksandras Blokas amžininkų prisiminimuose |
2015 m. lapkričio 17 d., antradienis
Šiaurės šalių bibliotekų savaitė
Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginiai mūsų gimnazijoje - tradiciškai kameriniai ir bičiuliški. Pirmadienio rytą, kai visos šiaurės šalys prie žvakių skaito vaikams skandinavų autorių kūrybą, gimnazistų iš pamokų nekvietėme; šįsyk tai buvo skaitymų valanda suaugusiems. Jaukioje žvakių šviesioje nukeliavome ir į Skandinaviją, ir į vaikystę: klausėmės J. Vislander "Mamulės Mū ir Varnos Kalėdų", A. Pleijel "Žiemos Stokholme" ir S. Lagerliof "Gestos Berlingo". Visos autorės - moterys, visos švedės. Skirtingo laikmečio, žanrų, stiliaus kūriniai, skirtingi ir jų adresatai, bet toks vienijantis skaitymo ir klausymosi malonumas gurkšnojant prieskoniais pagardintą arbatą... Taip šįmet organizatorių pasiūlyta bičiulystės idėja tapo tiesiog išgyvenama būnant kartu. Tikimės, kad šią valandą su mumis praleidę bičiuliai parnešė šią nuotaiką ir savo artimiesiems - visiems buvo padovanoti akcijos atvirukai (švedų! dailininkės S. Lundberg darbas); paprašėme nusiųsti juos savo draugams, užrašius tuos žodžius, kurių paprastai jiems vis neišsakome.
Iš A. Pleijel "Žiemos Stokholme":
PŪGA.
Lengvos smulkios snaigės, jos kilo stačiai į dangų. Ji sėdėjo prie rašomojo stalo stebeilydama tiesiai prieš save. Snigo į viršų, tai atrodė kažkaip keistai. Bet tarp skriejančių snaigių buvo ir krintančių, matė ji. Kilimas ir kritimas buvo to paties judėjimo dalys. Dangus nuo jo gaubėsi, tempėsi ir traukėsi, plėtėsi ir telkėsi. Pūga - tai judėjimas, panaikinantis visas kryptis, betikslis, nesąmoningas, vien neramus ir mirguliuojantis judėjimas kaip gyvenimas.
Trečiadienį draugystės temą plėtojome jau su 1a klasės mokiniais. Nusprendėme nutiesti tiltus tarp Lietuvos ir Skandinavijos: bičiulystės tema tinka baigti ir jubiliejinius M. K. Čiurlionio metus.
Pirmiausia mokiniai buvo paraginti bibliotekos fonde susirasti skandinavų autorių knygų; įsitikinome, kad žemesnėse klasėse skaityti Anderseno ar Lagerliof kūriniai jų atmintyje neužsilikę. Kūrybinio rašymo pratyboms ruošėmės iš pradžių aptarę Čiurlionio paveikslo "Bičiulystė" reprodukciją.
PŪGA.
Lengvos smulkios snaigės, jos kilo stačiai į dangų. Ji sėdėjo prie rašomojo stalo stebeilydama tiesiai prieš save. Snigo į viršų, tai atrodė kažkaip keistai. Bet tarp skriejančių snaigių buvo ir krintančių, matė ji. Kilimas ir kritimas buvo to paties judėjimo dalys. Dangus nuo jo gaubėsi, tempėsi ir traukėsi, plėtėsi ir telkėsi. Pūga - tai judėjimas, panaikinantis visas kryptis, betikslis, nesąmoningas, vien neramus ir mirguliuojantis judėjimas kaip gyvenimas.
Pirmiausia mokiniai buvo paraginti bibliotekos fonde susirasti skandinavų autorių knygų; įsitikinome, kad žemesnėse klasėse skaityti Anderseno ar Lagerliof kūriniai jų atmintyje neužsilikę. Kūrybinio rašymo pratyboms ruošėmės iš pradžių aptarę Čiurlionio paveikslo "Bičiulystė" reprodukciją.
Džiugu, kad mokiniai sėkmingai atliko pačią sunkiausią
užduotį: tyliai ir pagarbiai stebėjo vieni kitų darbą per kūrybinio rašymo
pratybas. Pajutome, kad svarbiausia bendravimo ir susikalbėjimo sąlyga – pasirengimas
girdėti kitą, jo neužgožti, nekritikuoti, nebijoti pačiam būti nepriimtam. Bene taikliausiai šį užsiėmimą ir visą Šiaurės šalių bibliotekų savaitę galima apibendrinti kolegės Rimos užrašyta fraze: „Su draugu galima kalbėtis tyla.“
2015 m. lapkričio 16 d., pirmadienis
Kėdainių gimnazijos šviesuliai. Henriko Nagio jubiliejiniams metams
žydi pavasario debesys. Dauboj -
putoja vanduo,
dainuoja
akmenys srovėje.
Šiaurėj, toli,
tegul kyla
iš žemės baltų delnų
mano sakalas
į pilką putojantį dangų -
žėrintis
kaip išskalautas į krantą
gintaras.
Šįmet – jubiliejiniai poeto Henriko Nagio (1920-1996) metai.
Henrikas Nagys – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos poetų.
Atšiaurus lygumų peizažas („Šiaurėje miega visų eilėraščių žodžiai...“), rudenio
lietaus merkiama žemė, pilkas poetų paukštis – sakalas, namai, į kuriuos
sugrįžtama juos sukuriant – iš tokių taupių ir talpių metaforų atpažįstame
Henriką Nagį.
Poetas gimė 1920 m. Mažeikių rajone, trikalbėje šeimoje,
anksti atvėrusioje jam lietuvių, latvių ir vokiečių kultūrą. Jaunesnioji Nagio
sesuo Zinaida (Liūnė Sutema) – taip pat žymi poetė. Kadangi Nagio tėvas buvo
geležinkelininkas, šeima nuolat kilnojosi iš vienos vietos į kitą. 1944 m.
būtent iš Kėdainių pasitraukęs į Vakarus, H. Nagys aplankė Lietuvą tik 1991 m. Poeto
palaikai ilsisi Vilniuje.
Kėdainiai – ryškus įspaudas H. Nagio biografijoje ir, be
abejo, kūryboje. Mūsų mieste būsimasis poetas baigė gimnaziją; čia jo estetines
pažiūras ir literatūrinį skonį formavo
mokytojas J. Paukštelis. Kėdainiuose gimė brandūs H. Nagio eilėraščiai,
įėję į pirmuosius poezijos rinkinius, išleistus jau išeivijoje: „Eilėraščiai“
(1946) ir „Lapkričio naktys“ (1947).
Keli H. Nagio autobiografiniai štrichai:
Gimnaziją baigiau
Kėdainiuose 1940 metų birželio 15 dieną. Tos pat dienos popietėje Raudonosios
armijos tankai riedėjo Kėdainių miesto gatvėmis. Mūsų laida buvo paskutinioji
laisvos Lietuvos abiturientų laida. Mano bendraklasiai buvo poetas Jonas
Sereikis ir rašytojas Medardas Bavarskas.
Literatūrą mums dėstė rašytojas Juozas Paukštelis.
Eilėraščius rašyti
pradėjau anksti, bet atspausdinau pirmuosius 1937 m. Vertimus iš vokiečių ir
latvių kalbų ir originalius eilėraščius spausdinau Ateityje, Mokslo dienose, Naujojoje romuvoje, Židinyje ir dar
keliuose nepriklausomybės laikmečio leidimuose. 1939 m. redaktoriaus Juozo
Keliuočio buvau įrašytas nuolatinių Naujosios
romuvos bendradarbių sąrašan (anot tuometinio mano literatūros mokytojo
Kėdainiuose Juozo Paukštelio, „geron draugijon“ tarp V. Mykolaičio-Putino ir
Salomėjos Nėries).
Gimnazijos bibliotekoje kviečiame pasižiūrėti S. Parulskio ir V.V. Landsbergio dokumentinį filmą apie H. Nagį "Epitafija ant poeto kapo".
saulėtas ruduo lygumose
Tarytum uždegtos didžiulės vaško žvakės
šventoriuj spindi saulės nuplieksti klevai:
ir tarpe jų maža bažnyčia klūpo, kaip mergaitė
baltais rūbeliais,- ir visai visai lengvai,
kaip mintys jos - melsvi ir skaidrūs dūmai sklaistosi ir plakas.
Visuose lygumų kraštuos liepsnoja smilkstantys laužai -
ir dainos skamba ilgesingos ir bekraštės - -
Atrodo, kad dainuoja lygumose vieniši liekni beržai,
linguojančiom šakom apsvaigusios jų dainos teka.
Ir lygumos atrodo plačios, aiškios ir taip gyvos,
bet širdyje giliai paslėpusios jau savo keistą mirtį.
Tarytum uždegtos didžiulės vaško žvakės
šventoriuj spindi saulės nuplieksti klevai:
ir tarpe jų maža bažnyčia klūpo, kaip mergaitė
baltais rūbeliais,- ir visai visai lengvai,
kaip mintys jos - melsvi ir skaidrūs dūmai sklaistosi ir plakas.
Visuose lygumų kraštuos liepsnoja smilkstantys laužai -
ir dainos skamba ilgesingos ir bekraštės - -
Atrodo, kad dainuoja lygumose vieniši liekni beržai,
linguojančiom šakom apsvaigusios jų dainos teka.
Ir lygumos atrodo plačios, aiškios ir taip gyvos,
bet širdyje giliai paslėpusios jau savo keistą mirtį.
NAMAI
Vieną vakarą sugrįšiu vėl namo. Bus skaidri, šalta žiemos naktis. Švies didžiulės žvaigždės tylumoj, ir beržai stovės šalikelėm balti. Taip prieisiu kelią į namus... Tolumoj suvirps varpeliai - ir skambės, skambės. Grįžulas tarp ąžuolo šakų plazdės - didelis, liepsnojąs, neramus... Ir praversiu aš namų duris - pasigirs pažįstami balsai, ir atspindys plazdančios ugnies ant mano veido kris... Ir suplaks taip taikiai ir lengvai širdis... |
* * *
Niekad neparduok savęs. Tegu
išrinktieji ieško išrinktųjų.
Tu palik tarp paprastų ir tarp pilkųjų,
būk pažemintųjų broliu ir draugu.
Dalią jų ir duoną jų priimk.
Neišsižadėk jų lig paskutiniosios.
Ir kalbėk tik jiems ir tik už juosius.
Būki nebylio burna ir neregio akim.
Būki dulke dulkėse ir pelenu tarp pelenų.
Vienišų viltim ir paliktų paguoda.
Tuo, kurs nieko neima ir viską atiduoda:
nuolat alkanu tarp nuolat alkanų.
Niekad neparduok savęs. Tegu
išrinktieji ieško išrinktųjų.
Tu palik tarp paprastų ir tarp pilkųjų,
būk pažemintųjų broliu ir draugu.
Dalią jų ir duoną jų priimk.
Neišsižadėk jų lig paskutiniosios.
Ir kalbėk tik jiems ir tik už juosius.
Būki nebylio burna ir neregio akim.
Būki dulke dulkėse ir pelenu tarp pelenų.
Vienišų viltim ir paliktų paguoda.
Tuo, kurs nieko neima ir viską atiduoda:
nuolat alkanu tarp nuolat alkanų.
ŠIAURĖ
Šiaurėje miega mano miškų medkirčiai
po pusnynų puriais patalais.
Pūgos ūbauja jiems lopšinę nakčia.
Šiaurėje miega mano marių žvejai
po skaidria kaip stiklas ledo pluta.
Plazda jiems akinanti burių drobė danguje.
Šiaurėje miega mano žemės artojai
po kietu kaip suomių titnagas gruodu.
Šnara kruša kaip grūdai pilami į aruodą.
Šiaurėj su savo svajonėm, žvaigždėm ir vėjais
miega mano seserys, broliai poetai.
Miega ir klausosi amžino žemės kraujo tekėjimo.
Šiaurėje miega visų eilėraščių žodžiai
ir pirmo pavasario potvynio laukia,
kad galėtų pabust ir pakilti kartu su paukščiais.
Šiaurėje miega mano miškų medkirčiai
po pusnynų puriais patalais.
Pūgos ūbauja jiems lopšinę nakčia.
Šiaurėje miega mano marių žvejai
po skaidria kaip stiklas ledo pluta.
Plazda jiems akinanti burių drobė danguje.
Šiaurėje miega mano žemės artojai
po kietu kaip suomių titnagas gruodu.
Šnara kruša kaip grūdai pilami į aruodą.
Šiaurėj su savo svajonėm, žvaigždėm ir vėjais
miega mano seserys, broliai poetai.
Miega ir klausosi amžino žemės kraujo tekėjimo.
Šiaurėje miega visų eilėraščių žodžiai
ir pirmo pavasario potvynio laukia,
kad galėtų pabust ir pakilti kartu su paukščiais.
SAKALŲ VALANDA
Nesvarbu kadair kur - nesvarbu,
bet turėsiu raibų
sakalų; ir tada
jie sklandys ir skraidys,
saulę, dangų uždengs,
kris ūmai, lyg rudens
naktimis krenta žvaigždės namo:
iš neužmatomos aukštumos -
kaip apsvaigę žaibai, kaip akmuo -
sakalų, mano paukščių, lietus.
Nežinau,
kada bus,ir kur nežinia,
mano paukščių raibų
padangė pilna.
Nesvarbu
nei kur, nei kada,bet išmuš
man dar
sakalų valanda.
2015 m. lapkričio 13 d., penktadienis
Knygos "Žemaitės paslaptis" pristatymas
Vakar su kolege Rima viešėjome Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo centre. Mūsų bičiulė, lituanistė Aldona, surengė susitikimą su rašytoja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktore A. Ruseckaite, kuri pristatė naujausią savo knygą apie mūsų literatūros klasikę Žemaitę.
Biografiniame romane "Žemaitės paslaptis" susitelkiama į paskutinį rašytojos gyvenimo dešimtmetį, kurį ji nugyveno labai intensyviai ir įdomiai. Jaunajai kartai, kuriai mokykloje sunku susidomėti iš pirmo žvilgsnio nuobodžia skarota bobute, ši knyga atveria, kokių stiprių, gyvybingų asmenybių turime savo kultūroje. Anot knygos autorės, ir Žemaitės, ir daugybės kitų lietuvių rašytojų gyvenimai dėl dramatiškų gyvenimo peripetijų verti ekranizacijų. Norėdamos, kad mūsų skaitytojai tas peripetijas patys panarpliotų, atrastų kitokią Žemaitę, knygos turinio neatskleisime. Tik viena iškalbinga detalė: garsioji Žemaitės skarelė - languota žemaitiška ar puošni nėriniuota, pirktinė, - tai šios išdidžios ir valingos moters aiškiai suvoktos ir išdidžiai deklaruojamos lietuviškos tapatybės ženklas; ją Žemaitė ryšėdavo ir sakydama kalbas moterų suvažiavimuose, ir dirbdama švietėjišką, labdaringą darbą Amerikos lietuvių bendruomenėse; taigi išėjo į žmones, į pasaulį nesivaikydama jo madų, nesiekdama ko nors mėgdžioti ar pritapti.
Vakaro viešnia taip pat paskaitė keletą eilėraščių iš naujausios savo poezijos knygos "Verčiau (ne)užmiršti" - jie nuskambėjo rudeniškai brandžiai ir sodriai.
Nusinešu į Palendrių bažnyčią
kekę šermukšnių (nugvelbiau iš Elenos);
šakelę ąžuolo su giliuku (nulaužiau nuo medžio,
paskelbto gamtos paminklu; saują rugių
(išroviau iš ūkininko pasėlių
surišu motinos užvalkalėlio raišteliu;
bažnyčioje sėdžiu pirmoje eilėje,
vyriausiasis vienuolis šypteli - pagonė,
ne, ne - mačiau kaip angelai
Mariją į dangų nešė:
biro žėravo žiedlapių ugnys.
Primename, kad mūsų bibliotekoje galite rasti ir kitą populiarią A. Ruseckaitės knygą apie svarbiausią XX a. pradžios poetinę figūrą: "Šešėlis JMM: Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai".
Biografiniame romane "Žemaitės paslaptis" susitelkiama į paskutinį rašytojos gyvenimo dešimtmetį, kurį ji nugyveno labai intensyviai ir įdomiai. Jaunajai kartai, kuriai mokykloje sunku susidomėti iš pirmo žvilgsnio nuobodžia skarota bobute, ši knyga atveria, kokių stiprių, gyvybingų asmenybių turime savo kultūroje. Anot knygos autorės, ir Žemaitės, ir daugybės kitų lietuvių rašytojų gyvenimai dėl dramatiškų gyvenimo peripetijų verti ekranizacijų. Norėdamos, kad mūsų skaitytojai tas peripetijas patys panarpliotų, atrastų kitokią Žemaitę, knygos turinio neatskleisime. Tik viena iškalbinga detalė: garsioji Žemaitės skarelė - languota žemaitiška ar puošni nėriniuota, pirktinė, - tai šios išdidžios ir valingos moters aiškiai suvoktos ir išdidžiai deklaruojamos lietuviškos tapatybės ženklas; ją Žemaitė ryšėdavo ir sakydama kalbas moterų suvažiavimuose, ir dirbdama švietėjišką, labdaringą darbą Amerikos lietuvių bendruomenėse; taigi išėjo į žmones, į pasaulį nesivaikydama jo madų, nesiekdama ko nors mėgdžioti ar pritapti.
Rašytoją A. Ruseckaitę kalbina A. Šliažaitė |
Nusinešu į Palendrių bažnyčią
kekę šermukšnių (nugvelbiau iš Elenos);
šakelę ąžuolo su giliuku (nulaužiau nuo medžio,
paskelbto gamtos paminklu; saują rugių
(išroviau iš ūkininko pasėlių
surišu motinos užvalkalėlio raišteliu;
bažnyčioje sėdžiu pirmoje eilėje,
vyriausiasis vienuolis šypteli - pagonė,
ne, ne - mačiau kaip angelai
Mariją į dangų nešė:
biro žėravo žiedlapių ugnys.
Su knygos autore - Šviesiosios gimnazijos bibliotekininkės ir lituanistės |
Primename, kad mūsų bibliotekoje galite rasti ir kitą populiarią A. Ruseckaitės knygą apie svarbiausią XX a. pradžios poetinę figūrą: "Šešėlis JMM: Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai".
2015 m. lapkričio 11 d., trečiadienis
Mokyklų bibliotekininkų pasitarimas
Spalio 21 d. Šviesiosios gimnazijos bibliotekoje surengtas rajono mokyklų bibliotekininkų pasitarimas. 18 dalyvių iš miesto ir rajono bendrojo ugdymo ir specialiųjų mokyklų bibliotekų diskutavo aktualiais darbo klausimais ir išsirinko naują metodinę tarybą.
Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) pirmininkė, Jonavos R. Samulevičiaus progimnazijos bibliotekininkė Rima Noreikienė, išsamiai aptarė asociacijos veiklą. Vienas iš aktualiųjų asociacijos tikslų - siekti mokyklos bibliotekininko, kaip lygiaverčio ugdymo proceso dalyvio, statuso. Siekiant išsaugoti mokyklų bibliotekų specifiką, tikslinga nesujungti jų su viešosiomis bibliotekomis. Siekiama, kad į LMBDA pasiūlymus būtų atsižvelgiama numatant bibliotekų strateginės veiklos kryptis.
2016-ieji paskelbti Bibliotekų metais, bet kol kas nenumatyta jokių konkrečių žingsnių ir resursų, stiprinančių bibliotekų veiklą; su pavydu prisimintas susitikimas su Švedijos skaitymo ambasadoriumi: pasak jo, net ir mažiausia jo šalies biblioteka pirmiausia stengiasi sukurti jaukią, patogią aplinką, yra aprūpinama naujausiais leidiniais, tad nereikia net kurti ypatingų skaitymo skatinimo strategijų - bibliotekos yra bendruomenėms gyvybiškai būtinos kultūrinės erdvės. Su kartėliu buvo konstatuota, kad požiūris į šio darbo reikalingumą Lietuvoje dažnai tik skambios deklaracijos: savivaldybėje net nebeturime mokyklų bibliotekininkų atstovo, visas lėšas fondo atnaujinimui suryja vadovėliai, net atlyginimų kėlimą kai kurios įstaigos interpretuoja savaip.
Diskutuoja susitikimo dalyvės. Pirmame plane - naujoji mokyklų bibliotekininkų metodinės tarybos pirmininkė J. Karmelavičienė |
Jekaterina Karmelavičienė, Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos bibliotekininkė, supažindino su galimybėmis vaikų poreikiams bibliotekose panaudoti planšetinius kompiuterius. Mes su kolege Rima pasidalijome įžvalgomis apie gimnazijos bibliotekoje jau išbandytas ir pasiteisinusias naujoves: vadovėliai mokytojams išduodami naudojantis elektronine MOBIS sistema, pildomas elektroninis bibliotekos dienoraštis, bibliotekos veikla viešinama tinklaraštyje, kuris veikia ir kaip bibliotekos renginių archyvas.
Apžvelgus sėkmingą, turiningą metodinės tarybos veiklą, išrinkta nauja taryba: pirmininkė J. Karmelavičienė, sekretorė S. Jociuvienė, narės: R. Burbaitė, G. Kaziukonienė, D. Valiaugienė, V. Barauskienė, R. Kvedarienė.
2015 m. lapkričio 9 d., pirmadienis
"Knygų Kalėdų" akcija
Brangieji mūsų bendruomenės
nariai,
labai
nudžiugintumėte mus ir ateities kartas, jeigu padovanotumėte gimnazijos
bibliotekai naujų knygų. Akcija „Knygų kalėdos“ vyksta nuo lapkričio 16 iki sausio 6 d.
Knygas
galite nešti į biblioteką arba atiduoti klasių vadovams.
Diena su Baranausku
Mes tyrinėjame ne poeziją, mes tyrinėjame save...
Ši prof. S. Valento mintis labiausiai tinka pabūti epigrafu gražiai, potyrių pilnai dienai, kurią lituanistams padovanojo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus bei Lituanistų sambūris. Plačiau pasiskaityti apie renginį „(Ne)aktualus Baranauskas (ne)raštingųjų kuprinėje: tarp poezijos meilės, regioninio orumo ir kultūros istorijos“ kviečiame muziejaus svetainėje, o čia - tik keli impresionistiniai štrichai (dr. B. Speičytė sutiko su vieno dalyvio nuomone, kad Baranausko poemai galima taikyti ir tokį skaitymo kodą).
Brigita Speičytė, Skirmantas Valentas, Tomas Andriukonis ir diskusijos moderatorius Paulius Subačius kvietė jau mokykloje skaityti Baranauską kitaip; jo poema - ne tik gražus, klasicistiškai tvarkingas grybų ir medžių registras; T. Andriukonis šyptelėjęs replikavo, kad šis tekstas veikia kaip hadronų greitintuvas: įgyja tokį pagreitį ir turi tokį energijos krūvį, kad visa tvarkinga sistema subyra, nuosekliai vardijami pojūčiai susimaišo, tekstas apie šilelį tampa liudijimu apie pačius svarbiausius patyrimus. Vienybės su pasauliu? Tautos vienybės? Dievo? Meilės? Kūrybinės galios, pajėgios per vaizduotę rekonstruoti pasaulį? Ir, anot B. Speičytės, dramatiškas suvokimas, kad rekonstrukcija neįmanoma - gal ankstyvas romantikų programos paneigimas paaiškintų ir ilgą Baranausko tylą, dažnai interpretuotą kaip atsimetimą nuo lietuvybės ir kūrybos. Diskusijoje aistringai atmesti ir šie poetą lydėję mitai: koks iškalbingas faktas, kad Baranauskas miršta versdamas į lietuvių kalbą Šventąjį Raštą, - šis vyskupo darbas ne tik nebuvo išleistas, jis nebuvo įvertintas net pačių dvasininkų. Deramo įvertinimo laukia ir kiti mažiau žinomi Baranausko tekstai: "Dievo rykštė ir malonė", eiliuoti susirašinėjimai su sielos bičiuliais (Baranausko žodžiais - Broliu, Seserimi) K. Kairiu ir K. Praniauskaite (beje, pastarieji nepriekaištingai išleisti Anykščių muziejininkų parengtame leidinyje "Poetiniai dialogai", 2013 m.). Gausybė kitų profesionaliai, estetiškai muziejaus išleistų knygų byloja, kad dėmesys Baranauskui nėra proginis, jubiliejinis. Kaip ir dėmesys kiekvienam susitikimo dalyviui.
Grįždamos su kolegėmis džiaugėmės, kad jubiliejai gali būti švenčiami taip prasmingai, susigrąžinant laiko atsijotą savo kultūros auksą į dabartį...
Dabar, kai rašau praslinkus gerai savaitei, atminty iškyla dar keli dūšion įsmigę tos dienos fragmentai.
Keli auksiniai lapai, nukritę ant stiklinio L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos stogo; Baranauskas, giedamas "Valaukio" moterų, nuometo rišimo ritualas, pravirkdęs ir "modelį", ir daugelį klausytojų; aštuoniolikmečio poeto moralės kodeksas, kurį anykštėnai iš dienoraščio perkėlė į miesto centrą, kur jo nė rūdys nesuės, per medinį senamiestį, pro B. Buivydaitės namus kukliai čiurlenantis Šaltupys, išvalytas mokytojų lituanistų ir jų mokinių pastangomis; puodelis karštos šilelio žolelių arbatos nusileidus nuo Lajų tako, bet prieš tai, užkopus beveik iki bokšto viršaus - išsipildžiusi poemos ištarmė - anykštėnų tarme, prof. S. Valento balsu:
Tai toks miškas traukęsis par Lietuvos žemę;
Visi plotai žaliavę pavėne aptemę;
Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę,
Kaip lietuvnykų širdys int vieną tėvynę...
P. S. 2015-ųjų Antano Baranausko literatūros premijos laureate tapo akademikė Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Laureatės pagerbimas ir šventinis Premijos įteikimo vakaras planuojamas gruodžio 11 d. ir mus svetingai priėmusioje Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Džiaugiamės, sveikiname!
Ši prof. S. Valento mintis labiausiai tinka pabūti epigrafu gražiai, potyrių pilnai dienai, kurią lituanistams padovanojo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus bei Lituanistų sambūris. Plačiau pasiskaityti apie renginį „(Ne)aktualus Baranauskas (ne)raštingųjų kuprinėje: tarp poezijos meilės, regioninio orumo ir kultūros istorijos“ kviečiame muziejaus svetainėje, o čia - tik keli impresionistiniai štrichai (dr. B. Speičytė sutiko su vieno dalyvio nuomone, kad Baranausko poemai galima taikyti ir tokį skaitymo kodą).
Susitikimo dalyviai prie A. Baranausko paminklo |
Grįždamos su kolegėmis džiaugėmės, kad jubiliejai gali būti švenčiami taip prasmingai, susigrąžinant laiko atsijotą savo kultūros auksą į dabartį...
Kėdainių lituanistės prie A.Vienuolio-Žukausko namų vartelių |
Keli auksiniai lapai, nukritę ant stiklinio L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos stogo; Baranauskas, giedamas "Valaukio" moterų, nuometo rišimo ritualas, pravirkdęs ir "modelį", ir daugelį klausytojų; aštuoniolikmečio poeto moralės kodeksas, kurį anykštėnai iš dienoraščio perkėlė į miesto centrą, kur jo nė rūdys nesuės, per medinį senamiestį, pro B. Buivydaitės namus kukliai čiurlenantis Šaltupys, išvalytas mokytojų lituanistų ir jų mokinių pastangomis; puodelis karštos šilelio žolelių arbatos nusileidus nuo Lajų tako, bet prieš tai, užkopus beveik iki bokšto viršaus - išsipildžiusi poemos ištarmė - anykštėnų tarme, prof. S. Valento balsu:
Tai toks miškas traukęsis par Lietuvos žemę;
Visi plotai žaliavę pavėne aptemę;
Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę,
Kaip lietuvnykų širdys int vieną tėvynę...
P. S. 2015-ųjų Antano Baranausko literatūros premijos laureate tapo akademikė Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Laureatės pagerbimas ir šventinis Premijos įteikimo vakaras planuojamas gruodžio 11 d. ir mus svetingai priėmusioje Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Džiaugiamės, sveikiname!
2015 m. lapkričio 3 d., antradienis
Šiaurės šalių bibliotekų savaitė kviečia draugauti
Ko ieškau draugystėje?
Beveik nieko, bet kartu kažko daugiau
nei rasčiau vienas
(Stein Mehren, norvegų poetas)
Lapkričio 11-19 d. vykstanti Šiaurės šalių bibliotekų
savaitė skatina puoselėti skaitymą balsu, šiaurietiškas pasakojimo tradicijas
ir literatūrą.
Visą savaitę Šiaurės ir Baltijos šalyse vienu metu bus organizuojami skaitymai balsu, lankytojai kviečiami į parodas ir kitus kultūrinius renginius tūkstančiuose bibliotekų, mokyklų ir žmonių susibūrimo vietų. Projekte tradiciškai dalyvauja visų tipų bibliotekos: mokyklų, viešosios, universitetinės, miestų, kaimų, apskričių, specialiųjų ugdymo ir gydymo įstaigų... Kiekvienais metais Šiaurės šalių bibliotekų savaitė vis kitokia. Renginį charakterizuoja pasiūlyta tema; šįmet kviečiama skaityti ir mąstyti apie draugystę.
Visą savaitę Šiaurės ir Baltijos šalyse vienu metu bus organizuojami skaitymai balsu, lankytojai kviečiami į parodas ir kitus kultūrinius renginius tūkstančiuose bibliotekų, mokyklų ir žmonių susibūrimo vietų. Projekte tradiciškai dalyvauja visų tipų bibliotekos: mokyklų, viešosios, universitetinės, miestų, kaimų, apskričių, specialiųjų ugdymo ir gydymo įstaigų... Kiekvienais metais Šiaurės šalių bibliotekų savaitė vis kitokia. Renginį charakterizuoja pasiūlyta tema; šįmet kviečiama skaityti ir mąstyti apie draugystę.
Visus, norinčius praskaidrinti vis tamsėjančias lapkričio valandas, kviečiame pasirinkti mėgstamą skandinavų autorių ir dalyvauti Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginiuose gimnazijos bibliotekoje:
Lapkričio 11 d. 8 val.
Auštant. Šiaurės šalių kūriniai draugystės tematika. Skaitymas prie žvakių.
Lapkričio 13 d. 14 val.
Temstant. Kūrybinio rašymo valanda „Draugystę savo tau kaip saulę, kaip šviesų ilgesį nešu...“
Draugystė - viena bendrumo formų. Tikimės, kad būtent bendrumo jausmas jus lydės visą šią savaitę. Skaitydami ir klausydamiesi skaitymų, pagalvokime apie visus tuos, kurių nepažįstame, bet kurie tą akimirką skaito, klausosi ir jaučia tą patį. Nepaisant to, kad gyvename skirtingose šalyse.
2015 m. spalio 23 d., penktadienis
Bibliotekos renginiai lapkričio mėnesį
Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginiai (lapkričio 11-17
d., bus tikslinama)
Auštant. Šiaurės šalių kūriniai draugystės tematika.
Skaitymas prie žvakių.
Temstant. Kūrybinio rašymo valanda „Draugystę savo tau kaip
saulę, kaip šviesų ilgesį nešu...“
Lapkričio 27 d. 135-osioms Aleksandro BLOKO
gimimo metinėms: „Iš tamsos – apie šviesą“. Parodos atidarymas
Medijų valandėlių grafikas: Informacijos
šaltiniai. Paieška. Užklausa. Kaip naudotis UDK ir internetinėmis bibliotekų
paieškos sistemomis?
Lapkričio 5 d. 1a klasė, 1 gr.
Lapkričio 12 d. 1a klasė, 1 gr.
Lapkričio 19 d. 1a klasė, 2 gr.
Lapkričio 26 d. 1a klasė, 2 gr.
2015 m. spalio 13 d., antradienis
Lašas poezijos
Judita Vaičiūnaitė
Dar sunešti pelargonijas
Dar sunešti pelargonijas
į koridorių prie lango,
dar adyti juodas kojines,
kol geltoni lapai sklando,
lyg šedevrą be klastotės
rytą spinduliu nuskaidrinti –
dar pro ašaras šypsotis
prieš apvalų dulsvą veidrodį,
dar kasdien gilyn – į žiemą,
į vienatvės buto žiotis,
dar tą profilį kaip gemą
prie širdies slapčia nešiotis...
Dar sunešti pelargonijas
Dar sunešti pelargonijas
į koridorių prie lango,
dar adyti juodas kojines,
kol geltoni lapai sklando,
lyg šedevrą be klastotės
rytą spinduliu nuskaidrinti –
dar pro ašaras šypsotis
prieš apvalų dulsvą veidrodį,
dar kasdien gilyn – į žiemą,
į vienatvės buto žiotis,
dar tą profilį kaip gemą
prie širdies slapčia nešiotis...
2015 m. rugsėjo 22 d., antradienis
"Mes esame Amžinybė ir Begalybė". M. K. Čiurlioniui - 140
Greta Guogaitė |
Jo "Miškas" nuo ryto bibliotekoje. Mokytojai, užsukę pabaigti ir atsispausdinti planų ar protokolų, sako, kad ramina. Veikia kaip meditacija. Kolegė, dailės mokytoja Danguolė, atneša pluoštą buvusių gimnazistų darbų - jų Čiurlionio interpretacijos, tematinės, spalvinės... Renkamės tekstus parodai: Geda, Nėris, Mieželaitis, Vaičiūnaitė. Ypač Vaičiūnaitė: jos "nuplaunančios tamsą Rasos" ir įstabus eilėraštis Sofijai... Taip ir sudėliojame parodos akcentus - visaapimanti meilės pajauta, dieviška pasaulio sąranga, atsiverianti šitam mylinčiam žvilgsniui: "Mes esame Amžinybė ir Begalybė".
Toks buvo jubiliejinis Čiurlionio gimtadienis gimnazijoje.
Estela Neicelytė |
jau formuojas pamišėliška banga,
ji užgriūna krantinių granitą,
visagalė ir milžiniška,
ji užlūžta, ji krinta —
ant dėmėtų sienos apmušalų
žemčiūgais sužimba didmiesčio srutos,
ir prieš pražūtį žėri žvaigždynu
mano vardas, sudėtas iš purslų,
ir garsai įsižiebia prieblandoj,
jie keisčiausio jūros žalsvumo…
O akimirka, o viršūne, o lūžimo kraupus
svaiguly,— mes buvom,
mes kentėjom,
ištryškom šviesa iš natom
išmargintų puslapių…
(J. Vaičiūnaitė)
Kviečiame apžiūrėti menininko jubiliejui skirtas parodas gimnazijos kiemelyje, dailės kabinete, bibliotekoje, skaitykloje ir 2 a. koridoriuje.
Mokinių darbų paroda M.K. Čiurlionio kūrybos motyvais. Mok. D. Civilkienė |
Ieva Marozaitė |
Roberta Karnilavičiūtė |
Monika Maleševičiūtė |
2015 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis
Lašas poezijos
Sigitas Geda
DELČIA RUDENĖ DEIVĖII
Aplink aukšti šakoti spanguolynai
per sapną kėlė spindinčias šakas
į sniego ūksmę... Jau ruduo,
ir aš sakau: o žeme,
dilgėlių, alksnynų,
rasoto svirplio balso
gaubiama, gražus
tasai spindėjimas:
nuskurę sodai,
gluosnynuos
šaltinių baltas amžius
tolima gama...
Regi pakalnę vario, žeme,
nuogą... Kuomet nueisiu,
sulapok šešėliais
aukštybėse sniegų... Dainuota jau,
ir vakarėja, alksni, tavo
sielos prašau,
to žalzganojo žiedo,
to visų žaliausio... Nenueik.
Numirę švyti žolės...
Vaikystės ąžuolas,– prašau
aš balso,– somnambulas, svirplio
dainoj alsuojanti dvasia... Ir vakaras,
dar palytėki mano veidą valanda vėsia...
Pavasarį regėjau aš
žibuoklę, dievo lapą
ji skleidė, skrajojo
pempė upių tamsumoj,
ugnies žiedais
ji buvo vainikuota,
o upės: kojos jūsų
visos sąnariais gėlėtais,
lygumomis jūs srūvat,
guosdamos vijoklį... Naktie,
Šešėlį duok man savo,
smilgą godžią smėly,
jos balsą: ugnies paūksmė čia,
ji rudenio vėlė... Ak, jau
baltieji smėliai
ties dangaus papėde,
kur mano siela – žemės dilgėlė...
Buvę Kėdainių Šviesiosios gimnazijos mokiniai įtraukti į rinktinių biografijų žinyną
Šviesioji gimnazija yra išugdžiusi ne vieną gabių ir kūrybingų žmonių kartą. Savo šviesuliais laikome žmones, kurių idėjos ir darbai keičia viso krašto kultūrinį kraštovaizdį. Leidybos idėjų centro dvitomyje „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ atsirado vietos dviem iškilioms asmenybėms, kurios savo gyvenimo kelią pradėjo mūsų gimnazijoje - tai filologijos mokslų daktaras, Kėdainių krašto garbės pilietis, kalbininkas Kazys Ulvydas ir habilituota humanitarinių mokslų daktarė, archeologė Regina Volkaitė-Kulikauskienė.
Perspausdiname leidyklos informaciją apie leidinį:
Perspausdiname leidyklos informaciją apie leidinį:
„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu
besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras išleido solidžią dvitomę knygą „Asmenybės.
1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius
Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių,
jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Tai
asmenybės, kilusios iš įvairių Lietuvos miestų, besimokiusios įvairiose
mokyklose, studijavusios įvairiuose Lietuvos ir užsienio universitetuose.
Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi
tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs
bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo
pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos
25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo
asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje
pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą
knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.
Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir
pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose
mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų,
žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai
apibendrino per 25-erius
metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą
apibendrinama naujoji Lietuvos istorija.
2015 m. birželio 16 d., antradienis
Lašas poezijos
Kęstutis
Navakas
debesys
švininiai lyg burės pripildytos pilko lietaus
ir skaidrūs lyg metai kurių dar praeiti nespėta
jie plaukia link tikslo ar šiaip kažin ko neartaus
kas niekad netilpo į kryptį ir laiką ir vietą
kaip oro kasyklos kur kasame savo sapnus
jie nyra į jūrą anapus tykių horizontų
ir vėjas juos lydi paniręs į kirų sparnus
ir vandens jų atspindžius neša ton pusėn kurion tu
nėsyk nekeliavęs ji tau dar toliau nei toli
tad slėpki akis prisidėjęs prie antakių ranką
jie plaukia lyg švinas dangum begaliniai keli
ir viskas dar čia tačiau tau jau kažko neužtenka
lyg svetimas eitų į paliktus tavo namus
dalintis ir džiaugtis viskuo kas tik tau buvo skirta
nors tai tiktai debesys bet jų artumas ramus
baisiau už metus kai dar nieko nebuvo patirta
jie srūva kaip kraujas jie leidžiasi gyslom žemyn
susirenka saulę nuo bokštų bei medžių viršūnių
ir daužomas žingsnių tu sunkiai grįžti kambarin
ir vėl iki ryto renki savo tūkstantį šukių
2015 m. birželio 2 d., antradienis
Bibliotekininkų seminaras Vilniuje
Gegužės 29 d. sykiu su KŠPT Kėdainių rajono mokyklų bibliotekininkams surengėme išvažiuojamąjį seminarą „Didžiųjų Lietuvos mokslo įstaigų bibliotekos – komunikacijos ir kultūros sklaidos įstaigos“. Pirminis seminaro tikslas buvo praplėsti kultūrines mokyklų bibliotekininkų kompetencijas ir įgyti žinių apie spaudinių komplektavimo, tvarkymo, skaitytojų aptarnavimo naujoves, tačiau seminaro dalyves atradimo džiaugsmas lydėjo pažįstant lankomas bibliotekas kaip vertingus kultūros paveldo objektus, mokslinių tyrimų, vertingų rankraščių bei leidinių saugojimo, komunikacijos ir kultūros sklaidos įstaigas. Manome, kad vertinga sustiprinti nuostatą ir mokyklų bibliotekas matyti ne tik kaip siaurą aptarnavimo funkciją atliekančius švietimo įstaigos padalinius.
2015 m. gegužės 27 d., trečiadienis
Sodas arbatos puodelyje
Bendras šventės dalyvių piešinys |
Žavi ir talpi M. Prusto metafora, taip ir netapusi jo sumanytos epopėjos, vėliau pavadintos "Prarasto laiko beieškant", pavadinimu, davė idėją šiųmečiam "Poezijos pavasario" renginiui. Tradiciškai gegužę bibliotekoje vyksta šventiška poezijos skaitymų valanda - jauki, be cenzūros ir kritikos. Skaitome, ką mėgstame, dalijamės patirtimis ir atradimais, gerais kūriniais ir bent šiek tiek sulėtintu savo laiku.
Ačiū Aldonai, Irmantei, Laurai, Ugnei, Vidmantui, Gintarei, Viktorijai, Renatai, kad kūrė su mumis poezijos sodą.
Ačiū V. Mačerniui, J. Marcinkevičiui, Maironiui, S. Nėriai, A. Marčėnui, S. Eitminavičiui, T. Venclovai, K. Aikenui, A.A. Jonynui... ir M. Prustui, prozą rašiusiam kaip poeziją...
Bet vos tik arbatos gurkšnis su pyragaičio trupiniais palietė gomurį, aš krūptelėjau ir suklusau – manyje vyko kažkas nepaprasto... |
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)