2013 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienis

Vienas eilėraštis

 
Henrikas Radauskas
PO RUDENS MEDŽIU 
 
 
  
Dvi medžio šakos atsargiai, kaip rankos,
 
Prie šono miegančiam pastatė lyrą.
 
Ties juo bedugnėm lėkė Paukščių Takas,
 
Dundėjo didelis varinis skliautas,
 
O jis miegojo po rudens medžiu.
 
 

Jis ėjo plyštančiais sapnų kanalais,

Sapnavo tylą, virstančią į liepsną,

Sapnavo liepsną, šliaužiančią per lauką,

Geltoną, žiaurią, bailią, kaip kareivis.

Liepsna, pasiekus vandenį, pavirto
 
Žuvim ir žaisdama ištirpo jūroj.


 
Naktis prabilo debesio balsu,

Ir lyra kaip sirena uždainavo:

Ruduo ateina oru ir žeme,

Rubinų ir topazų sūkuriai

Užkloja tyliai miegantį, kuris

Laimingas guli, nugalėjęs Laiką.
 
 
 

Šiaurės sakmių kūrėja


 

Vakar buvo 155-tas Selmos Lagerliof (Selma Ottiliana Lovisa Lagerlöf) gimtadienis. Žymi švedų rašytoja, Nobelio premijos laureatė, kūrė tuo laikotarpiu, kai Europos meną keitė įvairios modernizmo srovės, tačiau jos kūryba liko pabrėžtinai idealistinė, romantinė. Atrodytų, anachronizmas. Tačiau - neįtikėtina -  pakilus sakmiškas stilius įtraukia ir įtikina autorės adoruojamų idealų tvarumu.  Jos pasaulyje dera ir šiaurietiškas melancholiškas grožis, ir pareigos rūstumas.


 

Gausus Lagerliof kūrybinis palikimas beveik visas prieinamas lietuvių skaitytojams. Viena meistriškiausių jos vertėjų, E. Stravinskienė, itin žavisi vaikų mėgstama knyga Stebuklingosios Nilso kelionės. Rašytoja kurį laiką dirbo mokytoja, ir ši didaktiška, bet nuotaikinga knyga buvo sumanyta kaip geografijos vadovėlis:

Ver­čiau ne tik S. La­ger­liof, bet ji tik­rai ge­nia­li.  Jos kal­ba la­bai tai­syk­lin­ga, pa­pras­ta, chres­to­ma­ti­nė. Ta­čiau, bū­da­ma ta­len­tin­ga, ji pa­si­rin­ko sa­vi­tą bū­dą su­pa­žin­din­ti vai­kus su Šve­di­jos ge­og­ra­fi­ja. Kaip nuo­sta­bu bū­tų tu­rė­ti mums to­kį Lie­tu­vos ge­og­ra­fi­jos va­do­vė­lį.
 
Jeigu vaikystėje Nilso kelionių neperskaitėte, ne vėlu atrasti šią knygą dabar. Beje, pažintį su Lagerliof kūryba siūlyčiau pradėti nuo labiausiai ją išgarsinusio romano. Sakoma, kad S. Lagerliof debiutas – Saga apie Gestą Berlingą (1891 m.) – buvo esminis lūžis visoje švedų literatūroje. M. Unamunas kartą yra pasakęs, kad geriausi romanai visuomet yra poemos. Nežinau, ar jis buvo skaitęs Gestą Berlingą, tačiau trumpiau ir taikliau šios knygos neapibūdinsi.
 
 


 

Vertimai į lietuvių kalbą:

Apysakos apie Kristų (1926)
Dvasios ir žmonės (apysakos, 1929)
Kristaus rožės legenda ir kiti pasakojimai (1929)
Peteris Nordas (apysaka, 1930)
Saga apie Gestą Berlingą (romanas, 1982; 1989)

Kapų lelija (1933)
Mergaitė iš Stormyro vienkiemio (novelė, 1937; 1993)
Portugalijos karalius (romanas, 1958 ir 2001)
Liljekrūnos namai (romanas, 1993)
Kristaus legendos (1997)
Liovenšioldų žiedas; Šarlota Liovenšiold; Ana Sverd (romanai, 1999)
Stebuklingosios Nilso kelionės (3–iasis leid., 2000)

2013 m. lapkričio 15 d., penktadienis

Artėja Knygų Kalėdos




Praturtinkime bibliotekas – padovanokime naujų knygų!

Jau tradicine tapusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ šiais metais kviečia padovanoti naujų knygų kaimų ir miestelių bibliotekoms. Visi kartu pasirūpinkime, kad šių bibliotekų skaitytojams – vaikams ir suaugusiesiems – netrūktų grožinės literatūros kūrinių, enciklopedinių leidinių ir žinynų.

„Šalies bibliotekos puoselėja meilę knygai visoje Lietuvoje ir yra svarbūs kultūros židiniai, sutelkiantys bendruomenę, skatinantys skaityti ir branginti gimtąjį žodį. Per šias Kalėdas visi kartu galime praturtinti mūsų bibliotekas ir padovanoti joms naujų knygų!“ – kviečia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 
Daugiau nei 1000 kaimų ir miestelių bibliotekų parengė reikalingiausių knygų sąrašą. Lapkričio 19 – sausio 6 dienomis knygynuose „Vaga“, „Pegasas“, „Knygų namai“ ir „Humanitas“ įsikurs specialios „Knygų Kalėdų“ lentynos. Akcijoje dalyvaujančios knygos bus pažymėtos lipduku ir joms bus taikoma 20 proc. nuolaida.

Naujų knygų mūsų bibliotekoms galite padovanoti ir tiesiogiai.

Rekomenduojamų knygų sąrašą rasite www.knygukaledos.lt

Skaitykime, dovanokime, dalykimės!

Biblioteka praturtėjo naujomis knygomis


KVIEČIAME SKAITYTI:

1.
100 patarimų pradedančiajam mokytojui / Angella Cooze. - Vilnius, 2009. – 134  p.
2.
Aleksandras Makedonietis / Philip Freeman. - Vilnius, 2012. – 422 p.
3.
Elenė, arba Niekas / Rhea Galanaki. - Vilnius, [2005]. – 214  p.
4.
Esė / Michel de Montaigne. - 2-oji patais. ir papild. laida. - Vilnius, 2011. - 280 p.
5.
Jausmų ugdymas / Gustave Flaubert. - Vilnius, 2008. - 463  p. -  ("Žaltvykslės" kolekcija)
6.
Lalagė / Andrius Jakučiūnas. - Vilnius, 2011.  233 p.
7.
Lašas poezijos / Viktorija Daujotytė. - Vilnius, 2013. - 318 p.
8.
Mano vardas - Marytė / Alvydas Šlepikas. - 4-as leid. - Vilnius, [2013]. – 181 p.
9.
Meilės poros Zentos Maurinios akimis / sudarė ir esė apie autorę parašė Ingrida Sokolova. - Vilnius, 2013. - 235 p.
10.
Mūsų protėviai / Italo Calvino. - Vilnius, [2009]. – 421  p. -  ("Baltų lankų" rinktinė proza)
11.
Nepakeliama būties lengvybė / Milan Kundera. - 3-ioji laida. - Vilnius, 2010. – 290  p.
12.
Nutolę balsai / Audronė Girdzijauskaitė. - Vilnius, 2011. – 359 p.
13.
Pirmoji pagalba mokytojui / Duncan Grey. - Vilnius, 2009. – 254 p.
14.
Sentimentalus romansas / Antanas A. Jonynas. - Vilnius, 2009. – 279 p.
15.
Slapti didžiųjų rašytojų gyvenimai / Robert Schnakenberg. - Vilnius, [2013]. – 271 p.
16.
Tėvas Stanislovas - mažutėlių tarnas / Birutė Tiknevičiūtė. - Kaunas - Vilnius, 2013. – 324  p.
17.
Tūla / Jurgis Kunčinas. - 3-iasis leid. - Vilnius, 2013. – 254 p.
18.
Vanesa ir Virdžinija / Susan Sellers. - Vilnius, [2013]. – 254 p.
 

 

 

2013 m. spalio 31 d., ketvirtadienis

Vienas eilėraštis

Henrikas Radauskas

Ruduo
















Raudonos uogos. Lapai - kaip iš vaško.
Pasaulis miršta, silpnas ir gražus.
Štai vėjas debesį ties kaimu drasko,
Ir rėkia debesis, į žmogų panašus.

Pilkam danguj geltoni lapai dreba,
Ir aš, per mišką eidamas, žiūriu
Į tą švininį rudeninį grabą,
Kur šoka liepsnos lapų - žiburių.

Didžiulis vėjas seną pušį laužo.
Šermukšnių kekės dega miškuose.
Ir driekiasi su dūmais drėgno laužo
Rudens žolėj klajojanti dvasia.

2013 m. spalio 25 d., penktadienis

Gimnazistai sužinojo, kokia vertinga jų tarmė


Baigiasi 2013-ieji, paskelbti Tarmių metais.  Tarmių amžius – apie 1000 metų, todėl jos yra svarbus šaltinis tautos ir ypač kalbos istorijai. Nedaug kraštų gali didžiuotis tokia tarmių gausa kaip Lietuva. Dabar skiriamos dvi tarmės (aukštaičių ir žemaičių), 15 patarmių ir per 100 šnektų (10 jų išliko už Lietuvos Respublikos ribų). Dauguma Kėdainių rajone gyvenančių žmonių kalba vakarų aukštaičių šiauliškių tarme.

 
Spalio 18 d. Kėdainių krašto muziejus organizavo akademinę Tarmių metams skirtą popietę, kurioje apie mūsų šnektas pasakojo Lietuvių kalbos instituto darbuotojos: prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Jurgita Jaroslavienė, dr. Violeta Meiliūnaitė. V. Svirskio salėje stebėjome šį renginį su lituaniste Audrone ir būreliu jos mokinių. Pačia savo prigimtimi archajiška tema buvo atskleista patraukliai, viešnios perteikė naują mokslininkų požiūrį į tarmių skirstymą, aktualumą, tyrimo ir sklaidos galimybes. „Viliuosi, kad Švietimo ir mokslo ministerija atsižvelgs į tarmių tyrinėtojų prašymą suteikti galimybę etnografiniuose regionuose vesti etnografijos pamokas. Čia vaikai ne tik kalbėtų, bet ir dainuotų tarmiškai. Būtų galima pasimokyti savo miestelio ar kaimo istorijos. Taip pat sužinoti, kaip išvirti ar iškepti patiekalų pagal vietinių gyventojų receptus“, – kalbėjo prof. D. Mikulėnienė.

Tikėkimės, kad renginyje apsilankę gimnazistai suprato renginio potekstę - nustoti gėdytis savo savasties...

2013 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Šviesiosios gimnazijos mokytojai aplankė savo kolegos iš 17 a. gimtinę


 

Mokytojų dieną vykusiame seminare Lenkijoje gimnazijos pedagogai simboliškai pagerbė ir savo garbųjį pirmtaką iš 17 a. - Adomą Freitagą Torūnietį.

Laiko šukės

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma nuotrauka liudija apie žymiojo poeto viešnagę Josvainiuose.
Dėkojame R. Tamašauskui, kad ją atkapstė!

Vienas eilėraštis

Bethovenas prie Bacho kapo

Nesuprato, kai žvilgsnis išėjo
nepalikdamas netgi tamsos,
bėrė į delną pelenus,
naktį pažindavo tik iš klausos,
į langą vis gręždavo ausį,
sniegą ar žiedlapius pustant
pustonių klausė,
žingsnis po žingsnio
tipeno kvintų ratu,
laiką matavo randuotu nuo
diezų pirštu…
O kai visai sustojo
laukt fugos, atgriaudinčios
sau pavymui –
tapo ramu.

Ir jokios, po velnių, tokatos,
tik kurtumo aukštam aptvare
dvi mažytės
veidu nuslystančios natos:
mi...re.


Stankevičius, Rimvydas. Randas: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2002.





2013 m. spalio 23 d., trečiadienis

R. M. Rilkės laiškai - kiekvienam iš mūsų


 
Raineris Marija Rilkė (Rainer Marija Rilke) – vienas žymiausių naujosios vokiečių literatūros poetų, sulaukęs pasaulinio pripažinimo. Jo kūryba veikė visą moderniosios poezijos raidą.
 

2013 m. spalio 14 d., pirmadienis

Studentų laukia atsinaujinusi seniausio Lietuvos universiteto biblioteka

 
 
 
Vilniaus universitetas turi naują biblioteką: Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) atvėrė savo duris Saulėtekio alėjoje. Studentai čia galės lankytis ištisą parą, 7 dienas per savaitę. Tai yra didžiausia po nepriklausomybės atgavimo pastatyta biblioteka Lietuvoje.

Kėdainiai ir Šviesioji gimnazija prie lietuviškos raštijos ištakų



1625 m. Kėdainiuose Kristupas Radvila įkūrė evangelikų reformatų parapinę mokyklą. 1631 m. ši mokykla Didžiosios Pilies (dabar Didžiosios) gatvėje išaugo iki vidurinės. 1640 m. uždarius evangelikų reformatų mokyklą Vilniuje, Kėdainių mokykla tapo svarbiausia protestantiška mokykla Lietuvoje.  1647 m. kunigaikštis  Jonušas Radvila reformavo mokyklą į gimnaziją, kuri Europos mokyklų pavyzdžiu pavadinta Šviesiąja (Gymnasium Illustre). Jos istorija neatsiejama nuo lietuviškos spaudos istorijos.