2015 m. lapkričio 17 d., antradienis

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė

Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginiai mūsų gimnazijoje - tradiciškai kameriniai ir bičiuliški. Pirmadienio rytą, kai visos šiaurės šalys prie žvakių skaito vaikams skandinavų autorių kūrybą, gimnazistų iš pamokų nekvietėme; šįsyk tai buvo skaitymų valanda suaugusiems. Jaukioje žvakių šviesioje nukeliavome ir į Skandinaviją, ir į vaikystę: klausėmės J. Vislander "Mamulės Mū ir Varnos Kalėdų", A. Pleijel  "Žiemos Stokholme" ir S. Lagerliof  "Gestos Berlingo".  Visos autorės - moterys, visos švedės. Skirtingo laikmečio, žanrų, stiliaus kūriniai, skirtingi ir jų adresatai, bet toks vienijantis skaitymo ir klausymosi malonumas gurkšnojant prieskoniais pagardintą arbatą... Taip šįmet organizatorių pasiūlyta bičiulystės idėja tapo tiesiog išgyvenama būnant kartu. Tikimės, kad šią valandą su mumis praleidę bičiuliai parnešė šią nuotaiką ir savo artimiesiems - visiems buvo padovanoti akcijos atvirukai (švedų! dailininkės S. Lundberg darbas); paprašėme nusiųsti juos savo draugams, užrašius tuos žodžius, kurių paprastai jiems vis neišsakome.
 
 
Iš A. Pleijel "Žiemos Stokholme":

PŪGA.
Lengvos smulkios snaigės, jos kilo stačiai į dangų. Ji sėdėjo prie rašomojo stalo stebeilydama tiesiai prieš save. Snigo į viršų, tai atrodė kažkaip keistai. Bet tarp skriejančių snaigių buvo ir krintančių, matė ji. Kilimas ir kritimas buvo to paties judėjimo dalys. Dangus nuo jo gaubėsi, tempėsi ir traukėsi, plėtėsi ir telkėsi. Pūga - tai judėjimas, panaikinantis visas kryptis, betikslis, nesąmoningas, vien neramus ir mirguliuojantis judėjimas kaip gyvenimas.

 
Trečiadienį draugystės temą plėtojome jau su 1a klasės mokiniais. Nusprendėme nutiesti tiltus tarp Lietuvos ir Skandinavijos: bičiulystės tema tinka baigti ir jubiliejinius M. K. Čiurlionio metus.
Pirmiausia mokiniai buvo paraginti bibliotekos fonde susirasti skandinavų autorių knygų; įsitikinome, kad žemesnėse klasėse skaityti Anderseno ar Lagerliof kūriniai jų atmintyje neužsilikę. Kūrybinio rašymo pratyboms ruošėmės iš pradžių aptarę Čiurlionio paveikslo "Bičiulystė" reprodukciją.
Džiugu, kad mokiniai sėkmingai atliko pačią sunkiausią užduotį: tyliai ir pagarbiai stebėjo vieni kitų darbą per kūrybinio rašymo pratybas. Pajutome, kad svarbiausia bendravimo ir susikalbėjimo sąlyga – pasirengimas girdėti kitą, jo neužgožti, nekritikuoti, nebijoti pačiam būti nepriimtam.  Bene taikliausiai šį užsiėmimą ir visą Šiaurės šalių bibliotekų savaitę galima apibendrinti kolegės Rimos užrašyta fraze: „Su draugu galima kalbėtis tyla.“

2015 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

Kėdainių gimnazijos šviesuliai. Henriko Nagio jubiliejiniams metams



 
 Ant mano delnų - paukščių šešėliai,
žydi pavasario debesys. Dauboj -
putoja vanduo,
dainuoja
akmenys srovėje.
Šiaurėj, toli,
tegul kyla
iš žemės baltų delnų
mano sakalas
į pilką putojantį dangų -
žėrintis
kaip išskalautas į krantą
gintaras.

 
Šįmet – jubiliejiniai poeto Henriko Nagio (1920-1996) metai.

Henrikas Nagys – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos poetų. Atšiaurus lygumų peizažas („Šiaurėje miega visų eilėraščių žodžiai...“), rudenio lietaus merkiama žemė, pilkas poetų paukštis – sakalas, namai, į kuriuos sugrįžtama juos sukuriant – iš tokių taupių ir talpių metaforų atpažįstame Henriką Nagį.

Poetas gimė 1920 m. Mažeikių rajone, trikalbėje šeimoje, anksti atvėrusioje jam lietuvių, latvių ir vokiečių kultūrą. Jaunesnioji Nagio sesuo Zinaida (Liūnė Sutema) – taip pat žymi poetė. Kadangi Nagio tėvas buvo geležinkelininkas, šeima nuolat kilnojosi iš vienos vietos į kitą. 1944 m. būtent iš Kėdainių pasitraukęs į Vakarus, H. Nagys aplankė Lietuvą tik 1991 m. Poeto palaikai ilsisi Vilniuje.

Kėdainiai – ryškus įspaudas H. Nagio biografijoje ir, be abejo, kūryboje. Mūsų mieste būsimasis poetas baigė gimnaziją; čia jo estetines pažiūras ir literatūrinį skonį formavo  mokytojas J. Paukštelis. Kėdainiuose gimė brandūs H. Nagio eilėraščiai, įėję į pirmuosius poezijos rinkinius, išleistus jau išeivijoje: „Eilėraščiai“ (1946) ir „Lapkričio naktys“ (1947).

Keli H. Nagio autobiografiniai štrichai:

Gimnaziją baigiau Kėdainiuose 1940 metų birželio 15 dieną. Tos pat dienos popietėje Raudonosios armijos tankai riedėjo Kėdainių miesto gatvėmis. Mūsų laida buvo paskutinioji laisvos Lietuvos abiturientų laida. Mano bendraklasiai buvo poetas Jonas Sereikis ir rašytojas Medardas Bavarskas.  Literatūrą mums dėstė rašytojas Juozas Paukštelis.

Kėdainių gimnazija 1937 m.
Eilėraščius rašyti pradėjau anksti, bet atspausdinau pirmuosius 1937 m. Vertimus iš vokiečių ir latvių kalbų ir originalius eilėraščius spausdinau Ateityje, Mokslo dienose, Naujojoje romuvoje, Židinyje ir dar keliuose nepriklausomybės laikmečio leidimuose. 1939 m. redaktoriaus Juozo Keliuočio buvau įrašytas nuolatinių Naujosios romuvos bendradarbių sąrašan (anot tuometinio mano literatūros mokytojo Kėdainiuose Juozo Paukštelio, „geron draugijon“ tarp V. Mykolaičio-Putino ir Salomėjos Nėries).

Gimnazijos bibliotekoje kviečiame pasižiūrėti S. Parulskio ir V.V. Landsbergio dokumentinį filmą apie H. Nagį "Epitafija ant poeto kapo".

saulėtas ruduo lygumose
Tarytum uždegtos didžiulės vaško žvakės
šventoriuj spindi saulės nuplieksti klevai:
ir tarpe jų maža bažnyčia klūpo, kaip mergaitė
baltais rūbeliais,- ir visai visai lengvai,
kaip mintys jos - melsvi ir skaidrūs dūmai sklaistosi ir plakas.

Visuose lygumų kraštuos liepsnoja smilkstantys laužai -
ir dainos skamba ilgesingos ir bekraštės - -
Atrodo, kad dainuoja lygumose vieniši liekni beržai,
linguojančiom šakom apsvaigusios jų dainos teka.

Ir lygumos atrodo plačios, aiškios ir taip gyvos,
bet širdyje giliai paslėpusios jau savo keistą mirtį.

NAMAI
Vieną vakarą sugrįšiu vėl namo.
Bus skaidri, šalta žiemos naktis.
Švies didžiulės žvaigždės tylumoj,
ir beržai stovės šalikelėm balti.

Taip prieisiu kelią į namus...
Tolumoj suvirps varpeliai - ir skambės, skambės.
Grįžulas tarp ąžuolo šakų plazdės -
didelis, liepsnojąs, neramus...

Ir praversiu aš namų duris -
pasigirs pažįstami balsai, ir atspindys
plazdančios ugnies ant mano veido kris...
Ir suplaks taip taikiai ir lengvai širdis...


*  *  *
Niekad neparduok savęs. Tegu
išrinktieji ieško išrinktųjų.
Tu palik tarp paprastų ir tarp pilkųjų,
būk pažemintųjų broliu ir draugu.

Dalią jų ir duoną jų priimk.
Neišsižadėk jų lig paskutiniosios.
Ir kalbėk tik jiems ir tik už juosius.
Būki nebylio burna ir neregio akim.

Būki dulke dulkėse ir pelenu tarp pelenų.
Vienišų viltim ir paliktų paguoda.
Tuo, kurs nieko neima ir viską atiduoda:
nuolat alkanu tarp nuolat alkanų.


ŠIAURĖ
Šiaurėje miega mano miškų medkirčiai
po pusnynų puriais patalais.
Pūgos ūbauja jiems lopšinę nakčia.

Šiaurėje miega mano marių žvejai
po skaidria kaip stiklas ledo pluta.
Plazda jiems akinanti burių drobė danguje.

Šiaurėje miega mano žemės artojai
po kietu kaip suomių titnagas gruodu.
Šnara kruša kaip grūdai pilami į aruodą.

Šiaurėj su savo svajonėm, žvaigždėm ir vėjais
miega mano seserys, broliai poetai.
Miega ir klausosi amžino žemės kraujo tekėjimo.

Šiaurėje miega visų eilėraščių žodžiai
ir pirmo pavasario potvynio laukia,
kad galėtų pabust ir pakilti kartu su paukščiais.


SAKALŲ VALANDA
Nesvarbu kada
ir kur - nesvarbu,
bet turėsiu raibų
sakalų; ir tada
jie sklandys ir skraidys,
saulę, dangų uždengs,
kris ūmai, lyg rudens
naktimis krenta žvaigždės namo:
iš neužmatomos aukštumos -
kaip apsvaigę žaibai, kaip akmuo -
sakalų, mano paukščių, lietus.

Nežinau,
kada bus,
ir kur nežinia,
mano paukščių raibų
padangė pilna.

Nesvarbu
nei kur, nei kada,
bet išmuš
man dar
sakalų valanda.

 

2015 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Knygos "Žemaitės paslaptis" pristatymas

Vakar su kolege Rima viešėjome Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo centre. Mūsų bičiulė, lituanistė Aldona, surengė susitikimą su rašytoja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktore A. Ruseckaite, kuri pristatė naujausią savo knygą apie mūsų literatūros klasikę Žemaitę.
Biografiniame romane "Žemaitės paslaptis" susitelkiama į paskutinį rašytojos gyvenimo dešimtmetį, kurį ji nugyveno labai intensyviai ir įdomiai. Jaunajai kartai, kuriai mokykloje sunku susidomėti iš pirmo žvilgsnio nuobodžia skarota bobute, ši knyga atveria, kokių stiprių, gyvybingų asmenybių turime savo kultūroje. Anot knygos autorės, ir Žemaitės, ir daugybės kitų lietuvių rašytojų gyvenimai dėl dramatiškų gyvenimo peripetijų verti ekranizacijų. Norėdamos, kad mūsų skaitytojai tas peripetijas patys panarpliotų, atrastų kitokią Žemaitę, knygos turinio neatskleisime. Tik viena iškalbinga detalė: garsioji Žemaitės skarelė - languota žemaitiška ar puošni nėriniuota, pirktinė, - tai šios išdidžios ir valingos moters aiškiai suvoktos ir išdidžiai deklaruojamos lietuviškos tapatybės ženklas; ją Žemaitė ryšėdavo ir sakydama kalbas moterų suvažiavimuose, ir dirbdama švietėjišką, labdaringą darbą Amerikos lietuvių bendruomenėse; taigi išėjo į žmones, į pasaulį nesivaikydama jo madų, nesiekdama ko nors mėgdžioti ar pritapti.

Rašytoją A. Ruseckaitę kalbina A. Šliažaitė
 
Vakaro viešnia taip pat paskaitė keletą eilėraščių iš naujausios savo poezijos knygos "Verčiau (ne)užmiršti" - jie nuskambėjo rudeniškai brandžiai ir sodriai.

Nusinešu į Palendrių bažnyčią
kekę šermukšnių (nugvelbiau iš Elenos);
šakelę ąžuolo su giliuku (nulaužiau nuo medžio,
paskelbto gamtos paminklu; saują rugių
(išroviau iš ūkininko pasėlių
surišu motinos užvalkalėlio raišteliu;
bažnyčioje sėdžiu pirmoje eilėje,
vyriausiasis vienuolis šypteli - pagonė,
ne, ne - mačiau kaip angelai
Mariją į dangų nešė:
biro žėravo žiedlapių ugnys.

Su knygos autore - Šviesiosios gimnazijos bibliotekininkės ir lituanistės



















Primename, kad mūsų bibliotekoje galite rasti ir kitą populiarią A. Ruseckaitės knygą apie svarbiausią XX a. pradžios poetinę figūrą:  "Šešėlis JMM: Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai".






2015 m. lapkričio 11 d., trečiadienis

Mokyklų bibliotekininkų pasitarimas


Spalio 21 d. Šviesiosios gimnazijos bibliotekoje surengtas rajono mokyklų bibliotekininkų pasitarimas. 18 dalyvių iš miesto ir rajono bendrojo ugdymo ir specialiųjų mokyklų bibliotekų diskutavo aktualiais darbo klausimais ir išsirinko naują metodinę tarybą. 
 
 
Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos  (LMBDA) pirmininkė, Jonavos R. Samulevičiaus progimnazijos bibliotekininkė Rima Noreikienė, išsamiai aptarė asociacijos veiklą. Vienas iš aktualiųjų asociacijos tikslų - siekti mokyklos bibliotekininko, kaip lygiaverčio ugdymo proceso dalyvio, statuso. Siekiant išsaugoti mokyklų bibliotekų specifiką, tikslinga nesujungti jų su viešosiomis bibliotekomis. Siekiama, kad  į LMBDA pasiūlymus būtų atsižvelgiama numatant bibliotekų strateginės veiklos kryptis.

LMBDA veiklą pristato R. Noreikienė
2016-ieji paskelbti Bibliotekų metais, bet kol kas nenumatyta jokių konkrečių žingsnių ir resursų, stiprinančių bibliotekų veiklą; su pavydu prisimintas susitikimas su Švedijos skaitymo ambasadoriumi: pasak jo, net ir mažiausia jo šalies biblioteka pirmiausia stengiasi sukurti jaukią, patogią aplinką, yra aprūpinama naujausiais leidiniais, tad nereikia net kurti ypatingų skaitymo skatinimo strategijų - bibliotekos yra  bendruomenėms gyvybiškai būtinos kultūrinės erdvės. Su kartėliu buvo konstatuota, kad požiūris į šio darbo reikalingumą Lietuvoje dažnai tik skambios deklaracijos: savivaldybėje net nebeturime mokyklų bibliotekininkų atstovo, visas lėšas fondo atnaujinimui suryja vadovėliai, net atlyginimų kėlimą kai kurios įstaigos interpretuoja savaip.

Diskutuoja susitikimo dalyvės. Pirmame plane - naujoji mokyklų bibliotekininkų metodinės tarybos pirmininkė J. Karmelavičienė
Jekaterina Karmelavičienė, Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos bibliotekininkė, supažindino su galimybėmis vaikų poreikiams bibliotekose panaudoti planšetinius kompiuterius. Mes su kolege Rima pasidalijome įžvalgomis apie gimnazijos bibliotekoje jau išbandytas ir pasiteisinusias naujoves: vadovėliai mokytojams išduodami naudojantis elektronine MOBIS sistema, pildomas elektroninis bibliotekos dienoraštis, bibliotekos veikla viešinama tinklaraštyje, kuris veikia ir kaip bibliotekos renginių archyvas.

Apžvelgus sėkmingą, turiningą metodinės tarybos veiklą, išrinkta nauja taryba: pirmininkė J. Karmelavičienė, sekretorė S. Jociuvienė, narės: R. Burbaitė, G. Kaziukonienė, D. Valiaugienė, V. Barauskienė, R. Kvedarienė.
 

2015 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

"Knygų Kalėdų" akcija


Brangieji mūsų bendruomenės nariai,
labai nudžiugintumėte mus ir ateities kartas, jeigu padovanotumėte gimnazijos bibliotekai naujų knygų. Akcija Knygų kalėdos vyksta nuo lapkričio 16 iki sausio 6 d.

 

Knygas galite nešti į biblioteką arba atiduoti klasių vadovams.

Diena su Baranausku

Mes tyrinėjame ne poeziją, mes tyrinėjame save...

Ši prof. S. Valento mintis labiausiai tinka pabūti epigrafu gražiai, potyrių pilnai dienai, kurią lituanistams padovanojo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus bei Lituanistų sambūris. Plačiau pasiskaityti apie renginį  „(Ne)aktualus Baranauskas (ne)raštingųjų kuprinėje: tarp poezijos meilės, regioninio orumo ir kultūros istorijos“ kviečiame muziejaus svetainėje, o čia - tik keli impresionistiniai štrichai (dr. B. Speičytė sutiko su vieno dalyvio nuomone, kad Baranausko poemai galima taikyti ir tokį skaitymo kodą).                                          
Susitikimo dalyviai prie A. Baranausko paminklo
Brigita Speičytė, Skirmantas Valentas, Tomas Andriukonis ir diskusijos moderatorius Paulius Subačius kvietė jau mokykloje skaityti Baranauską kitaip; jo poema - ne tik gražus, klasicistiškai tvarkingas grybų ir medžių registras; T. Andriukonis šyptelėjęs replikavo, kad šis tekstas veikia kaip hadronų greitintuvas: įgyja tokį pagreitį ir turi tokį energijos krūvį, kad visa tvarkinga sistema subyra, nuosekliai vardijami pojūčiai susimaišo, tekstas apie šilelį tampa liudijimu apie pačius svarbiausius patyrimus. Vienybės su pasauliu? Tautos vienybės? Dievo? Meilės? Kūrybinės galios, pajėgios per vaizduotę rekonstruoti pasaulį? Ir, anot B. Speičytės, dramatiškas suvokimas, kad rekonstrukcija neįmanoma - gal ankstyvas romantikų programos paneigimas paaiškintų ir ilgą Baranausko tylą, dažnai interpretuotą kaip atsimetimą nuo lietuvybės ir kūrybos. Diskusijoje aistringai atmesti ir šie poetą lydėję mitai: koks iškalbingas faktas, kad Baranauskas miršta versdamas į lietuvių kalbą Šventąjį Raštą,  - šis vyskupo darbas ne tik nebuvo išleistas, jis nebuvo įvertintas net pačių dvasininkų. Deramo įvertinimo laukia ir kiti mažiau žinomi Baranausko tekstai: "Dievo rykštė ir malonė", eiliuoti susirašinėjimai su sielos bičiuliais (Baranausko žodžiais - Broliu, Seserimi) K. Kairiu ir K. Praniauskaite (beje, pastarieji nepriekaištingai išleisti Anykščių muziejininkų parengtame leidinyje "Poetiniai dialogai", 2013 m.). Gausybė kitų profesionaliai, estetiškai muziejaus išleistų knygų byloja, kad dėmesys Baranauskui nėra proginis, jubiliejinis. Kaip ir dėmesys kiekvienam susitikimo dalyviui.

Grįždamos su kolegėmis džiaugėmės, kad jubiliejai gali būti švenčiami taip prasmingai, susigrąžinant  laiko atsijotą savo kultūros auksą į dabartį...

Kėdainių lituanistės prie A.Vienuolio-Žukausko namų vartelių
Dabar, kai rašau praslinkus gerai savaitei, atminty iškyla dar keli dūšion įsmigę tos dienos fragmentai.
Keli auksiniai lapai, nukritę ant stiklinio L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos stogo; Baranauskas, giedamas "Valaukio" moterų, nuometo rišimo ritualas, pravirkdęs ir "modelį", ir daugelį klausytojų; aštuoniolikmečio poeto moralės kodeksas, kurį anykštėnai iš dienoraščio perkėlė į miesto centrą, kur jo nė rūdys nesuės, per medinį senamiestį, pro B. Buivydaitės namus kukliai čiurlenantis Šaltupys, išvalytas mokytojų lituanistų ir jų mokinių pastangomis; puodelis karštos šilelio žolelių arbatos nusileidus nuo Lajų tako, bet prieš tai, užkopus beveik iki bokšto viršaus - išsipildžiusi poemos ištarmė - anykštėnų tarme, prof. S. Valento balsu:
Tai toks miškas traukęsis par Lietuvos žemę;
Visi plotai žaliavę pavėne aptemę;
Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę,
Kaip lietuvnykų širdys int vieną tėvynę...



P. S. 2015-ųjų Antano Baranausko literatūros premijos laureate tapo akademikė Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Laureatės pagerbimas ir šventinis Premijos įteikimo vakaras planuojamas gruodžio 11 d. ir mus svetingai priėmusioje Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Džiaugiamės, sveikiname!

2015 m. lapkričio 3 d., antradienis

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė kviečia draugauti



Ko ieškau draugystėje?
Beveik nieko, bet kartu kažko daugiau
nei rasčiau vienas

(Stein Mehren, norvegų poetas)
 
Lapkričio 11-19 d. vykstanti Šiaurės šalių bibliotekų savaitė skatina puoselėti skaitymą balsu, šiaurietiškas pasakojimo tradicijas ir literatūrą.
Visą savaitę Šiaurės ir Baltijos šalyse vienu metu bus organizuojami skaitymai balsu, lankytojai kviečiami į parodas ir kitus kultūrinius renginius tūkstančiuose bibliotekų, mokyklų ir žmonių susibūrimo vietų. Projekte tradiciškai dalyvauja visų tipų bibliotekos: mokyklų, viešosios, universitetinės, miestų, kaimų, apskričių, specialiųjų ugdymo ir gydymo įstaigų... Kiekvienais metais Šiaurės šalių bibliotekų savaitė vis kitokia. Renginį charakterizuoja pasiūlyta tema; šįmet kviečiama skaityti ir mąstyti apie draugystę.

Visus, norinčius praskaidrinti vis tamsėjančias lapkričio valandas, kviečiame pasirinkti mėgstamą skandinavų autorių ir dalyvauti Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginiuose gimnazijos bibliotekoje:

 

Lapkričio 11 d. 8 val.

Auštant. Šiaurės šalių kūriniai draugystės tematika. Skaitymas prie žvakių.

 

Lapkričio 13 d. 14 val.

Temstant. Kūrybinio rašymo valanda „Draugystę savo tau kaip saulę, kaip šviesų ilgesį nešu...“


Draugystė - viena bendrumo formų. Tikimės, kad būtent bendrumo jausmas jus lydės visą šią savaitę. Skaitydami ir klausydamiesi skaitymų, pagalvokime apie visus tuos, kurių nepažįstame, bet kurie tą akimirką skaito, klausosi ir jaučia tą patį. Nepaisant to, kad  gyvename skirtingose šalyse.