2014 m. sausio 20 d., pirmadienis

Jubiliejiniai K. Donelaičio metai

Donelaičiui šįmet vietos ir laiko atsiras visur, jo "Metų" kristaliukai pabirę net tarp televizijos reklamų ir anonsų. Smagu: per metus ne tik poeto vardas, bet ir didžiojo kūrinio fragmentai įstrigs kiekvieno atmintyje. Suomiai svarbiausią savo tautos kūrinį - "Kalevalą" -  pagerbia kiekvienų metų kovo 28 d., iškabindami net valstybines vėliavas; minėdami M. de Servanteso mirties dieną (balandžio 20) ispanai visą parą garsiai skaito "Don Kichotą". Ar galima geriau paliudyti kūrinio gyvybę? Donelaičio  "Metų" skaitymai irgi simboliškai galėtų pradėti kiekvienus mūsų metus, juk rašytojas gimęs sausio 1d.

Donelaitis visus metus ruošiasi viešėti ir mūsų bibliotekoje; jo jubiliejui sumanyta ilgalaikė keturių dalių paroda. Pirmoji jos dalis - "Žiemos rūpesčiai" -  pasakoja ne tik apie poemoje pastorių moralizuoti vertusias jo laikų aktualijas, bet ir apie grėsmes, šiomis dienomis iškilusias lietuvių kultūriniam paveldui Karaliaučiaus krašte.



Šviesiai ir kūrybingai šio krašto poetika perteikta moksleivių dailės darbų parodoje "Donelaičio žemė" (mok. D. Civilkienė).

 
Kviečiame lankytis ir skaityti!
 

2014 m. sausio 15 d., trečiadienis

Lituanistams ir moksleiviams


 
Jeigu bibliotekoje nerandate reikalingo kūrinio, siūlome  pasižvalgyti elektroninėje erdvėje.

1. Lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11–12 klasei
Ši elektroninė priemonė parengta pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą. Ji apima lietuvių literatūros laikotarpį nuo pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo „Katekizmo“ iki naujausios literatūros kūrinių. Chrestomatijoje pateikti programiniai ir kontekstiniai lietuvių, visuotinės literatūros kūriniai, jaunimui skirti straipsniai apie epochą reprezentuojančias asmenybes, kultūrinius istorinius kontekstus, rašytojus. Epochas apibūdinančius tekstus papildo laiko juosta, kurioje pateikiami Lietuvos ir Vakarų Europos literatūros, kultūros faktai, istoriniai įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje. Chrestomatiją 11-12 kl. galima parsisiųsti nemokamai iš Ugdymo plėtotės centro interneto svetainės puslapio.

2. Lietuvių ir užsienio autorių kūriniai internete (daugiau nei 140 autorių): http://katekizmas.group.lt/

3. Lietuvių klasikinės literatūros antologija apima 64 lietuvių autorių kūrinius nuo seniausių dokumentų iki šiuolaikinės literatūros. Ši svetainė yra klasikinės pasaulio literatūros virtualios bibliotekos dalis.
http://old.antologija.lt/lindex.html

4. Skaitmeninė biblioteka 5-8 klasėms:  http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/
5. Lietuvių autorių kūryba, verstiniai tekstai, apžvalgos, recenzijos, literatūros antologijos ir literatūriniai sąjūdžiai svetainėje  http://www.tekstai.lt/tekstai

6. Daug šaltinių, ypač tautosakos, galite pasiekti per Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tinklalapį:
 http://www.llti.lt/lt/77/

7. M. Martinaitis ir apie jį: http://rugelis.night.lt/martinaitis/

8. Išsami medžiaga apie M. Daukšą ir jo epochą (daug dėmesio skiriama Kėdainių istorijai ir raštijai Kėdainių krašte):  http://postilla.mch.mii.lt/Turinys.htm

 

2014 m. sausio 9 d., ketvirtadienis

"Knygų Kalėdų" dovanos

Baigėsi akcija "Knygų Kalėdos". Jos metu gimnazijos bibliotekai padovanotos 55 knygos už 1362 Lt. Šiemet sulaukėme itin dosnios rėmėjos - p. Kristina Čižauskienė padovanojo knygų už 1000 Lt.
Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam, atsiliepusiam į kvietimą praturtinti biblioteką naujais leidiniais.
Gimnazijos svetainėje galite peržiūrėti gautų knygų sąrašą.

Bibliotekininkų susitikimas su Doloresa Kazragyte

Gruodžio 13 d. rajono mokyklų bibliotekininkės susirinko į seminarą ,,Impulsai kultūrinei mokyklų bibliotekų veiklai“. Baigiantis metams, kai dažnas jaučia tik kasdienės rutinos nuovargį ir gresiančių planų ir ataskaitų svorį, norisi ne kalbėti apie pokyčius, bet gauti jiems įkvėpimo. Įkvepia asmenybės - savo nesušukuota pozicija, neužmaskuotu jautrumu, sunkiai įgytu mokėjimu skanauti gyvenimą tokį, koks jis duotas čia ir dabar, nesureikšminant nei savo, nei pasaulio netobulumo. Tokios mintys kilo bendraujant su seminaro viešnia, aktore ir rašytoja Doloresa Kazragyte. Aktorystė, pasak pašnekovės, itin egocentriškas ir dažnai destruktyvus menas. Šiuo metu ji sakosi pagaliau leidžianti sau prabangą rinktis tik tuos vaidmenis, per kuriuos gali dalintis įkvepiančiomis dovanomis - tikėjimu, vaikystės šviesa, senatvės branda, prigimtinės kaimo kultūros išmintimi, gyvenimo džiaugsmu; tokie yra jos personažai R. Granausko "Duburyje", vaikų pamėgtoje  "Astridoje" ir  garsiajame spektaklyje  "Haroldas ir Modė". Likiminis D. Kazragytės vaidmuo - R. Bacho "Žuvėdra". Kūrinyje, kurį skaito nuo 1985 metų, aktorė vis kitaip sudėlioja akcentus; jaunystėje tokios žavios atrodę idėjos apie maištą, išsiveržimą iš žlugdančios aplinkos nublanko; dabar aktualiausia - Dievo, savasties atskleidimo tema. Gal todėl aktorė džiaugiasi grįžusi prie klasikos - L. Tolstojaus, T. Mano, N. Kazandzakio; nebereikia pagražinimų, blizgučių ir triukšmo, kurio pilna šiuolaikiniame mene. Apie paprastų susitikimų džiaugsmą, patirtą Šventojoje Žemėje paskutinės viešnagės metu, apie buvimą Dievo artume klostosi ir nauja pačios aktorės knyga.

Savo skaitytojus informuojame, kad biblioteka ką tik gavo dvi paskutines D. Kazragytės knygas - "Ramybės nerimas" ir "Raudoni sandaliukai".


Aktorė Doloresa Kazragytė Kėdainiuose

Iš R. Bacho knygos "Džonatanas Livingstonas Žuvėdra"

 O jis kalbėjo labai paprastus dalykus, - kad kiekviena žuvėdra turi teisę skraidyti, kad laisvė yra jos prigimties esmė ir kad visa, kas prieštarauja tai laisvei, turi būti atmesta, nesvarbu, ar tai paprotys, ar prietaras, ar koks nors draudimas. 


Po kiek laiko Flečeris Žuvėdra nenoromis pakilo į orą ir pasitiko grupę naujokų,
trokštančių pradėti pirmąją savo pamoką.
- Iš pradžių, - sunkiai tardamas keikvieną žodį prabilo jis, - turite suprasti, kad žuvėdra - tai beribė laisvės idėja, Didžiosios Žuvėdros atspindys, o visas jūsų kūnas nuo vieno sparno galiuko iki kito tėra įsikūnijusi mintis.
Ir nors savo mokiniams Flečeris Žuvėdra stengėsi atrodyti nepaprastai griežtas, jis staiga pamatė juos tokius, kokie jie buvo iš tikrųjų. Tai truko tik akimirką, bet mokytojui patiko jo mokiniai, jis pamilo juos tokius, kokius pamatė. Nėra jokių ribų, Džonatanai? - šyptelėjo mintyse Flečeris. Dabar jis jau tapo mokytoju pačiam sau.
 
… nugalėjus erdvę lieka tik Čia, o pažabojus laiką lieka Dabar.