Bibliotekininkų seminaras Vilniuje

Gegužės 29 d. sykiu su KŠPT Kėdainių rajono mokyklų bibliotekininkams surengėme išvažiuojamąjį seminarą „Didžiųjų Lietuvos mokslo įstaigų bibliotekos – komunikacijos ir kultūros sklaidos įstaigos“. Pirminis seminaro tikslas buvo praplėsti kultūrines mokyklų bibliotekininkų kompetencijas ir įgyti žinių apie spaudinių komplektavimo, tvarkymo, skaitytojų aptarnavimo naujoves, tačiau seminaro dalyves atradimo džiaugsmas lydėjo pažįstant lankomas bibliotekas kaip vertingus kultūros paveldo objektus, mokslinių tyrimų, vertingų rankraščių bei leidinių saugojimo, komunikacijos ir kultūros sklaidos  įstaigas. Manome, kad vertinga sustiprinti nuostatą ir mokyklų bibliotekas matyti ne tik kaip siaurą aptarnavimo funkciją atliekančius švietimo įstaigos padalinius.

  

 

Lektorė Vita Vinkštaitienė supažindino su bibliotekininkystės Lietuvoje ištakomis – VU senąja biblioteka; P. Smuglevičiaus salėje apžiūrėjome ypatingą parodą -  „Bibliotheca curiosa“ (Įdomioji biblioteka). Šis pavadinimas nurodo parodoje eksponuojamų XV–XIX a knygų ypatingumą savo turiniu, išvaizda ar kokiomis nors kitomis savybėmis, dėl kurių jos iki šiol niekada nebuvo rodomos visuomenei. Buvome vienos pirmųjų, aplankiusios restauruotas istorines universiteto erdves – observatoriją, Lelevelio ir Baltąją salę. Po išsamaus pasakojimo apie   daugybę kartų nuniokotą universiteto ansamblį užsimezgė diskusija apie skirtingais laikmečiais įvairuojantį požiūrį, kas ir kaip yra saugotina.

Senųjų spaudinių paroda P. Smuglevičiaus salėje

Po P. Repšio freskomis




Atnaujinta Baltoji salė

Observatorijos kiemas



  

Naujausias puslapis VU bibliotekos istorijoje –  Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC).  Su šia modernia studijų erdve supažindino lektorė Ramunė Gedvilaitė. Ištisą parą skaitytojams atvira įstaiga sužavėjo modernia, patogia vartotojų aptarnavimo sistema, įvairiems  skaitytojų poreikiams pritaikyta darbo aplinka bei architektūriniais  pastato erdvių privalumais.

 

Mokslų akademijos  Vrublevskių biblioteka mus domino kaip mokslo ir kultūros istorijos dokumentinio paveldo tyrimų institucija. Turime prisipažinti – nors esame bibliotekininkės, bet nežinojome įkvepiančios šios privačios bibliotekos atsiradimo istorijos. Jos įkūrėjas T. Vrublevskis – eruditas ir altruistas, savo lėšomis sukaupęs daugiau kaip 60 tūks. egzempliorių su LDK istorija susijusių dokumentų ir pasirūpinęs padovanoti miestui biblioteką. Turėjome išskirtinę galimybę apsilankyti uždaruose dabar jau 3 mln. egzempliorių turinčios bibliotekos fonduose. Bibliotekoje naudojama kitokia, mums neįprasta dokumentų klasifikavimo sistema: pagrindinis knygų išdėstymo lentynose kriterijus yra jų dydis; tokį pasirinkimą lėmė ir didžiulė leidinių formato įvairovė, ir patalpų specifika – biblioteka įsikūrusi buvusiuose Tiškevičių rūmuose. Didžiausią įspūdį paliko pažintis su senaisiais rankraštiniais ir spausdintais leidiniais – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio „Kelione į Jeruzalę“, Kazimiero Simonavičiaus „Didžiuoju artilerijos menu“, senųjų dvarų damų lektūra, spaudos draudimo laikotarpio matematikos vadovėliu, XIX a. jaunuolio kaligrafijos pratybų sąsiuviniu, A. Smetonos asmeniniu laišku... Palyginome pirmųjų spausdintų knygų – inkunabulų – ir vėlesnio leidimo knygos meną. Šiuos informatyvius užsiėmimus, kurie buvo filmuojami, įkvepiančiai vedė Komunikacijos skyriaus darbuotoja Sonata Šulcė.



Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka įsikūrusi Tiškevičių rūmuose



Kaligrafijos pratybų sąsiuvinis, XIX a.





Seniausi spaudiniai liečiami tik su pirštinėmis



Seminaro dalyvės su lektore S. Šulce bibliotekos balkone

 

Manome, kad išvažiuojamojo seminaro forma labai naudinga profesine prasme, tačiau bene  didžiausias jo sėkmės kriterijus, kad dar kartą atradome savo profesijos vertę.

 

P.S.

Skaitytoja Bernardinų sode...

...ir filologijos studentas Daukanto kiemelyje