2014 m. gruodžio 9 d., antradienis

Lašas poezijos

Valdas Gedgaudas
Ledo


Mums galvas marių vandenys šukuos
praplyštant išsiskleidžiant dugno bokštams
ledinės žuvys ledo kambariuos
ledinės malkos ir ledinės krosnys

ir dugno prakurui lediniam židiny
šarmotus veidus mudviejų kapos
ranka ledinė – tolimoj šaly
mums uždainuos ledinis dugno gluosnis

ir krisim tylūs – krisime aukštai
virš dugno varpinių su ledo paukščiais
į dugno krantą lūždamos kimiai
ledinės bangos tepriglaus mus

krantinės kopos prieplaukos lede
įšalę valtys varnos švyturys rugpjūčio
kai geležiniam dugno patale
ledinę puokštę juostančių žibučių

suskinsiu tau – ir nuriedės
nespėto vakaro įskilęs karoliukas
tik lūpos – tik žiema – ir daug mirties
ledinis pavadėlis ir šuniukas

nerandantis namų – – – – – – – – – – –