Valdas Gedgaudas
Ledo
Mums galvas marių vandenys šukuos
praplyštant išsiskleidžiant dugno bokštams
ledinės žuvys ledo kambariuos
ledinės malkos ir ledinės krosnys
ir dugno prakurui lediniam židiny
šarmotus veidus mudviejų kapos
ranka ledinė – tolimoj šaly
mums uždainuos ledinis dugno gluosnis
ir krisim tylūs – krisime aukštai
virš dugno varpinių su ledo paukščiais
į dugno krantą lūždamos kimiai
ledinės bangos tepriglaus mus
krantinės kopos prieplaukos lede
įšalę valtys varnos švyturys rugpjūčio
kai geležiniam dugno patale
ledinę puokštę juostančių žibučių
suskinsiu tau – ir nuriedės
nespėto vakaro įskilęs karoliukas
tik lūpos – tik žiema – ir daug mirties
ledinis pavadėlis ir šuniukas
nerandantis namų – – – – – – – – – – –
2014 m. gruodžio 9 d., antradienis
2014 m. gruodžio 8 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)