2013 m. spalio 31 d., ketvirtadienis

Vienas eilėraštis

Henrikas Radauskas

Ruduo
















Raudonos uogos. Lapai - kaip iš vaško.
Pasaulis miršta, silpnas ir gražus.
Štai vėjas debesį ties kaimu drasko,
Ir rėkia debesis, į žmogų panašus.

Pilkam danguj geltoni lapai dreba,
Ir aš, per mišką eidamas, žiūriu
Į tą švininį rudeninį grabą,
Kur šoka liepsnos lapų - žiburių.

Didžiulis vėjas seną pušį laužo.
Šermukšnių kekės dega miškuose.
Ir driekiasi su dūmais drėgno laužo
Rudens žolėj klajojanti dvasia.

2013 m. spalio 25 d., penktadienis

Gimnazistai sužinojo, kokia vertinga jų tarmė


Baigiasi 2013-ieji, paskelbti Tarmių metais.  Tarmių amžius – apie 1000 metų, todėl jos yra svarbus šaltinis tautos ir ypač kalbos istorijai. Nedaug kraštų gali didžiuotis tokia tarmių gausa kaip Lietuva. Dabar skiriamos dvi tarmės (aukštaičių ir žemaičių), 15 patarmių ir per 100 šnektų (10 jų išliko už Lietuvos Respublikos ribų). Dauguma Kėdainių rajone gyvenančių žmonių kalba vakarų aukštaičių šiauliškių tarme.

 
Spalio 18 d. Kėdainių krašto muziejus organizavo akademinę Tarmių metams skirtą popietę, kurioje apie mūsų šnektas pasakojo Lietuvių kalbos instituto darbuotojos: prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Jurgita Jaroslavienė, dr. Violeta Meiliūnaitė. V. Svirskio salėje stebėjome šį renginį su lituaniste Audrone ir būreliu jos mokinių. Pačia savo prigimtimi archajiška tema buvo atskleista patraukliai, viešnios perteikė naują mokslininkų požiūrį į tarmių skirstymą, aktualumą, tyrimo ir sklaidos galimybes. „Viliuosi, kad Švietimo ir mokslo ministerija atsižvelgs į tarmių tyrinėtojų prašymą suteikti galimybę etnografiniuose regionuose vesti etnografijos pamokas. Čia vaikai ne tik kalbėtų, bet ir dainuotų tarmiškai. Būtų galima pasimokyti savo miestelio ar kaimo istorijos. Taip pat sužinoti, kaip išvirti ar iškepti patiekalų pagal vietinių gyventojų receptus“, – kalbėjo prof. D. Mikulėnienė.

Tikėkimės, kad renginyje apsilankę gimnazistai suprato renginio potekstę - nustoti gėdytis savo savasties...

2013 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Šviesiosios gimnazijos mokytojai aplankė savo kolegos iš 17 a. gimtinę


 

Mokytojų dieną vykusiame seminare Lenkijoje gimnazijos pedagogai simboliškai pagerbė ir savo garbųjį pirmtaką iš 17 a. - Adomą Freitagą Torūnietį.

Laiko šukės

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma nuotrauka liudija apie žymiojo poeto viešnagę Josvainiuose.
Dėkojame R. Tamašauskui, kad ją atkapstė!

Vienas eilėraštis

Bethovenas prie Bacho kapo

Nesuprato, kai žvilgsnis išėjo
nepalikdamas netgi tamsos,
bėrė į delną pelenus,
naktį pažindavo tik iš klausos,
į langą vis gręždavo ausį,
sniegą ar žiedlapius pustant
pustonių klausė,
žingsnis po žingsnio
tipeno kvintų ratu,
laiką matavo randuotu nuo
diezų pirštu…
O kai visai sustojo
laukt fugos, atgriaudinčios
sau pavymui –
tapo ramu.

Ir jokios, po velnių, tokatos,
tik kurtumo aukštam aptvare
dvi mažytės
veidu nuslystančios natos:
mi...re.


Stankevičius, Rimvydas. Randas: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2002.





2013 m. spalio 23 d., trečiadienis

R. M. Rilkės laiškai - kiekvienam iš mūsų


 
Raineris Marija Rilkė (Rainer Marija Rilke) – vienas žymiausių naujosios vokiečių literatūros poetų, sulaukęs pasaulinio pripažinimo. Jo kūryba veikė visą moderniosios poezijos raidą.
 

2013 m. spalio 14 d., pirmadienis

Studentų laukia atsinaujinusi seniausio Lietuvos universiteto biblioteka

 
 
 
Vilniaus universitetas turi naują biblioteką: Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) atvėrė savo duris Saulėtekio alėjoje. Studentai čia galės lankytis ištisą parą, 7 dienas per savaitę. Tai yra didžiausia po nepriklausomybės atgavimo pastatyta biblioteka Lietuvoje.

Kėdainiai ir Šviesioji gimnazija prie lietuviškos raštijos ištakų



1625 m. Kėdainiuose Kristupas Radvila įkūrė evangelikų reformatų parapinę mokyklą. 1631 m. ši mokykla Didžiosios Pilies (dabar Didžiosios) gatvėje išaugo iki vidurinės. 1640 m. uždarius evangelikų reformatų mokyklą Vilniuje, Kėdainių mokykla tapo svarbiausia protestantiška mokykla Lietuvoje.  1647 m. kunigaikštis  Jonušas Radvila reformavo mokyklą į gimnaziją, kuri Europos mokyklų pavyzdžiu pavadinta Šviesiąja (Gymnasium Illustre). Jos istorija neatsiejama nuo lietuviškos spaudos istorijos.