Pavasaris baigiasi poetiškai

"Poezijos pavasaris", vienas seniausių Lietuvoje kultūros festivalių, toks ilgaamžis tikriausiai todėl, kad tikrai yra šventė - ir kuriantiems, ir knygas ryjantiems. Jeigu gegužės mėnuo pasitaiko radauskiškas, kaip šįmet, kai alpsta tvankūs vakarai ir putomis drimba alyvos, poetai ir eiliuotojai ulba netikėčiausiose vietose: mažų miesteliukų bažnyčiose, troleibusuose, gatvės kavinėse... Visuotinė poezijos invazija kartais paveikia ir tuos, kuriems šiaip nešautų į galvą skaityti garsiai ir dar kitiems jokios praktinės vertės neturinčius tekstus. Neprivalomus autorius. Ne pažymiui. Ir šventė susikuria iš žodžių ir bendrystės. Nuoširdžiai dėkojame už tokią improvizacijos  gerųjų žodžių kryptimi kupiną dieną mokytojai Daliai ir jos jautriai 3b klasei, dainingiems 2b klasės vaikinams ir merginoms bei mokytojai Virginijai (tai gražiai skambėjo žodžiai jų lūpose), mokytojai Aldonai, ant netikros kiemelio žolės vedusiai pamoką apie tikrą poeziją ir visiems netikėtiems užklydėliams, sutikusiems ką nors paskaityti ar padeklamuoti.

Pasinerkime į poeziją!

Šį penktadienį, gegužės 20 d.,

POEZIJOS PAVASARIS

užklys į gimnazijos biblioteką.

 

Visą dieną bibliotekoje skambės lietuvių poetų eilės:

 

8-9 val. – Maironis;

9-10 val. – Salomėja Nėris;

10-11 val. – Jonas Aistis;

11-12 val. Vytautas Mačernis;

13-14 val. – Vladas Braziūnas;

14-15 val. – Sigitas Geda. 

12-13 val. visi lankytojai skaitys šių metų „Poezijos pavasario“ laureatės Ramutės Skučaitės ir mūsų krašto poeto Česlovo Milošo eiles. 

Maloniai laukiame Jūsų!

 

Gimnazijos bibliotekos šventė

Gegužės 6 d. gimnazijoje vyko tradicinė bibliotekos šventė, skirta "Knygos nobažnystės krikščioniškos" gimtadieniui ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Šia proga sykiu su lietuvių kalbos mokytoja D. Pabarčiene vedėme pamoką 1a klasės mokiniams "XVII a. literatūra: barokas keičia Renesansą". Pamoka vyko netradicinėse erdvėse, susijusiose su žymiosios reformatų knygos išleidimu. Renesansiniame gimnazijos kiemelyje mokiniai papasakojo apie šios epochos architektūrą. Nusileidę į gimnazijos rūsį (spėjama, kad XVII a. jame ir buvo įsikūrusi J. Reto spaustuvė) mokiniai deklamavo žymiausio Renesanso atstovo Viljamo Šekspyro sonetus. Prie J. Radvilos paminklo Didžiojoje Rinkoje aptarti šio iškilaus žmogaus nuopelnai miestui ir lietuvių raštijai -  be jo nebūtų nei gimnazijos, nei "Knygos nobažnystės krikščioniškos". Kunigaikščio pastatydintoje reformatų bažnyčioje mokiniai gilinosi į Stepono Jaugelio Telegos tekstus, bandė perprasti senųjų raštų kalbą. Iš sakyklos buvo iškilmingai perskaityta dedikacija Jonušui Radvilai. Sugrįžę į biblioteką, šventės dalyviai vaišinosi arbata ir skanėstais.

Lašas poezijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sigitas Geda 

Parvažiavau namo gegužės mėnesį,
Ir aiškiai buvo galima matyti
Boružės, gulinčios po akmenėliais,
O prie upelių landžiojo karvytės.

Kvepėjo alksnių luobu. Žmonės
Sodino bulves. Lyg kokia dvasia
Vaikai, arkliai ir traktoriai, ir kovarniai
Pleveno prie pat žemės, vagose.

Ten buvo vandenys. Mėnulio pusė.
Koplytstulpiai ir peršviestas genys.
Žalių šakų erdvėj paskleidę pušys.
Raudonas kaimas. Baltas gyvulys.

Ir visos šito krašto dienos –
Kaip jotvingiai ant didelių kalnų.
Gulėdamas tarp moterų ir diemedžių,
Klausiausi – šventas Jurgis vandenų.

Subėgę mano seserys ir broliai
Dar pasakyt norėjo man kažką.
Aš juos paglosčiau šviečiančia ranka.
Jau ūžė žalias ąžuolo altorius.