2013 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienis

Vienas eilėraštis

 
Henrikas Radauskas
PO RUDENS MEDŽIU 
 
 
  
Dvi medžio šakos atsargiai, kaip rankos,
 
Prie šono miegančiam pastatė lyrą.
 
Ties juo bedugnėm lėkė Paukščių Takas,
 
Dundėjo didelis varinis skliautas,
 
O jis miegojo po rudens medžiu.
 
 

Jis ėjo plyštančiais sapnų kanalais,

Sapnavo tylą, virstančią į liepsną,

Sapnavo liepsną, šliaužiančią per lauką,

Geltoną, žiaurią, bailią, kaip kareivis.

Liepsna, pasiekus vandenį, pavirto
 
Žuvim ir žaisdama ištirpo jūroj.


 
Naktis prabilo debesio balsu,

Ir lyra kaip sirena uždainavo:

Ruduo ateina oru ir žeme,

Rubinų ir topazų sūkuriai

Užkloja tyliai miegantį, kuris

Laimingas guli, nugalėjęs Laiką.
 
 
 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą