Bibliotekininkų susitikimas su Doloresa Kazragyte

Gruodžio 13 d. rajono mokyklų bibliotekininkės susirinko į seminarą ,,Impulsai kultūrinei mokyklų bibliotekų veiklai“. Baigiantis metams, kai dažnas jaučia tik kasdienės rutinos nuovargį ir gresiančių planų ir ataskaitų svorį, norisi ne kalbėti apie pokyčius, bet gauti jiems įkvėpimo. Įkvepia asmenybės - savo nesušukuota pozicija, neužmaskuotu jautrumu, sunkiai įgytu mokėjimu skanauti gyvenimą tokį, koks jis duotas čia ir dabar, nesureikšminant nei savo, nei pasaulio netobulumo. Tokios mintys kilo bendraujant su seminaro viešnia, aktore ir rašytoja Doloresa Kazragyte. Aktorystė, pasak pašnekovės, itin egocentriškas ir dažnai destruktyvus menas. Šiuo metu ji sakosi pagaliau leidžianti sau prabangą rinktis tik tuos vaidmenis, per kuriuos gali dalintis įkvepiančiomis dovanomis - tikėjimu, vaikystės šviesa, senatvės branda, prigimtinės kaimo kultūros išmintimi, gyvenimo džiaugsmu; tokie yra jos personažai R. Granausko "Duburyje", vaikų pamėgtoje  "Astridoje" ir  garsiajame spektaklyje  "Haroldas ir Modė". Likiminis D. Kazragytės vaidmuo - R. Bacho "Žuvėdra". Kūrinyje, kurį skaito nuo 1985 metų, aktorė vis kitaip sudėlioja akcentus; jaunystėje tokios žavios atrodę idėjos apie maištą, išsiveržimą iš žlugdančios aplinkos nublanko; dabar aktualiausia - Dievo, savasties atskleidimo tema. Gal todėl aktorė džiaugiasi grįžusi prie klasikos - L. Tolstojaus, T. Mano, N. Kazandzakio; nebereikia pagražinimų, blizgučių ir triukšmo, kurio pilna šiuolaikiniame mene. Apie paprastų susitikimų džiaugsmą, patirtą Šventojoje Žemėje paskutinės viešnagės metu, apie buvimą Dievo artume klostosi ir nauja pačios aktorės knyga.

Savo skaitytojus informuojame, kad biblioteka ką tik gavo dvi paskutines D. Kazragytės knygas - "Ramybės nerimas" ir "Raudoni sandaliukai".



Aktorė Doloresa Kazragytė Kėdainiuose

Iš R. Bacho knygos "Džonatanas Livingstonas Žuvėdra"

 O jis kalbėjo labai paprastus dalykus, - kad kiekviena žuvėdra turi teisę skraidyti, kad laisvė yra jos prigimties esmė ir kad visa, kas prieštarauja tai laisvei, turi būti atmesta, nesvarbu, ar tai paprotys, ar prietaras, ar koks nors draudimas. 

Po kiek laiko Flečeris Žuvėdra nenoromis pakilo į orą ir pasitiko grupę naujokų,

trokštančių pradėti pirmąją savo pamoką.

- Iš pradžių, - sunkiai tardamas keikvieną žodį prabilo jis, - turite suprasti, kad žuvėdra - tai beribė laisvės idėja, Didžiosios Žuvėdros atspindys, o visas jūsų kūnas nuo vieno sparno galiuko iki kito tėra įsikūnijusi mintis.

Ir nors savo mokiniams Flečeris Žuvėdra stengėsi atrodyti nepaprastai griežtas, jis staiga pamatė juos tokius, kokie jie buvo iš tikrųjų. Tai truko tik akimirką, bet mokytojui patiko jo mokiniai, jis pamilo juos tokius, kokius pamatė. Nėra jokių ribų, Džonatanai? - šyptelėjo mintyse Flečeris. Dabar jis jau tapo mokytoju pačiam sau.
 

… nugalėjus erdvę lieka tik Čia, o pažabojus laiką lieka Dabar.

Šiaurės sakmių kūrėja

 

Vakar buvo 155-tas Selmos Lagerliof (Selma Ottiliana Lovisa Lagerlöf) gimtadienis. Žymi švedų rašytoja, Nobelio premijos laureatė, kūrė tuo laikotarpiu, kai Europos meną keitė įvairios modernizmo srovės, tačiau jos kūryba liko pabrėžtinai idealistinė, romantinė. Atrodytų, anachronizmas. Tačiau - neįtikėtina -  pakilus sakmiškas stilius įtraukia ir įtikina autorės adoruojamų idealų tvarumu.  Jos pasaulyje dera ir šiaurietiškas melancholiškas grožis, ir pareigos rūstumas.

 

Gausus Lagerliof kūrybinis palikimas beveik visas prieinamas lietuvių skaitytojams. Viena meistriškiausių jos vertėjų, E. Stravinskienė, itin žavisi vaikų mėgstama knyga Stebuklingosios Nilso kelionės. Rašytoja kurį laiką dirbo mokytoja, ir ši didaktiška, bet nuotaikinga knyga buvo sumanyta kaip geografijos vadovėlis:

Ver­čiau ne tik S. La­ger­liof, bet ji tik­rai ge­nia­li.  Jos kal­ba la­bai tai­syk­lin­ga, pa­pras­ta, chres­to­ma­ti­nė. Ta­čiau, bū­da­ma ta­len­tin­ga, ji pa­si­rin­ko sa­vi­tą bū­dą su­pa­žin­din­ti vai­kus su Šve­di­jos ge­og­ra­fi­ja. Kaip nuo­sta­bu bū­tų tu­rė­ti mums to­kį Lie­tu­vos ge­og­ra­fi­jos va­do­vė­lį.
 

Jeigu vaikystėje Nilso kelionių neperskaitėte, ne vėlu atrasti šią knygą dabar. Beje, pažintį su Lagerliof kūryba siūlyčiau pradėti nuo labiausiai ją išgarsinusio romano. Sakoma, kad S. Lagerliof debiutas – Saga apie Gestą Berlingą (1891 m.) – buvo esminis lūžis visoje švedų literatūroje. M. Unamunas kartą yra pasakęs, kad geriausi romanai visuomet yra poemos. Nežinau, ar jis buvo skaitęs Gestą Berlingą, tačiau trumpiau ir taikliau šios knygos neapibūdinsi.

 

 

 

Vertimai į lietuvių kalbą:

Apysakos apie Kristų (1926)
Dvasios ir žmonės (apysakos, 1929)
Kristaus rožės legenda ir kiti pasakojimai (1929)
Peteris Nordas (apysaka, 1930)
Saga apie Gestą Berlingą (romanas, 1982; 1989)
Kapų lelija (1933)
Mergaitė iš Stormyro vienkiemio (novelė, 1937; 1993)
Portugalijos karalius (romanas, 1958 ir 2001)
Liljekrūnos namai (romanas, 1993)
Kristaus legendos (1997)
Liovenšioldų žiedas; Šarlota Liovenšiold; Ana Sverd (romanai, 1999)
Stebuklingosios Nilso kelionės (3–iasis leid., 2000)

R. M. Rilkės laiškai - kiekvienam iš mūsų

 

Raineris Marija Rilkė (Rainer Marija Rilke) – vienas žymiausių naujosios vokiečių literatūros poetų, sulaukęs pasaulinio pripažinimo. Jo kūryba veikė visą moderniosios poezijos raidą.

 

Kėdainiai ir Šviesioji gimnazija prie lietuviškos raštijos ištakų



1625 m. Kėdainiuose Kristupas Radvila įkūrė evangelikų reformatų parapinę mokyklą. 1631 m. ši mokykla Didžiosios Pilies (dabar Didžiosios) gatvėje išaugo iki vidurinės. 1640 m. uždarius evangelikų reformatų mokyklą Vilniuje, Kėdainių mokykla tapo svarbiausia protestantiška mokykla Lietuvoje.  1647 m. kunigaikštis  Jonušas Radvila reformavo mokyklą į gimnaziją, kuri Europos mokyklų pavyzdžiu pavadinta Šviesiąja (Gymnasium Illustre). Jos istorija neatsiejama nuo lietuviškos spaudos istorijos.