Vienas eilėraštis

tad jei, žmogau, nuožmus likimas lėmė,

kad jau tikrai esi poetas, mėmė –

pėduok laisvai!

                   išmokytas kačių

 

Aidas Marčėnas

Kristijono Donelaičio gimtadienio šventė bibliotekoje

Pakalbintas apie artėjantį Donelaičio jubiliejų, M. Martinaitis kiek ironiškai samprotavo:  „Tokių asmenybių minėjimai dažnai būna panašūs į perlaidojimus: iš vieno laiko – į kitą. Štai K. Donelaitis dar kartą, bent simboliškai, bus atsikasamas – tik jau ne Tolminkiemyje, o Lietuvoje, ieškant bibliotekose ir bibliotekėlėse prieš kelis dešimtmečius išleistų, apibrizgusių, suskaitytų „Metų“. Ar ne lengviau statyti paminklus, rengti iškilmingus minėjimus, negu skaityti ir skaitant „tatai permanyti“? Nieko blogo iš anksto nesakau apie būsimą minėjimą, tik bijau, kad K. Donelaičio jubiliejus nebūtų panašus į mano minėtą perlaidojimą su iškilmingomis kalbomis, prašmatniais renginiais, ir netrukus užmirštamas.“


Paula Petrovaitė 3a

Rengdami poeto gimtadienio šventę mokyklos bibliotekoje nenorėjome jo dar kartą užkonservuoti ir paversti stabu. Norėjosi švęsti, kad Metai, Donelaičio plunksnai priklausantis pirmasis lietuvių grožinės literatūros kūrinys, tebėra mūsų kultūrą maitinantis gyvastingas šaltinis.

 

 

Gertrūda Valaikaitė 4b

 

  

Klausydamiesi XVIII a. klavesino muzikos, prisiminėme, kad poetas buvo itin muzikalus, klavesinus netgi pats meistravo, svečius dažnai džiugino savo kurta muzika. Įsivaizduojame Donelaitį labai archajiškai, nuošaliame Tolminkiemyje ganantį savo būrus, tačiau rašytojas vis dėlto gyveno „puderuotų ponaičių“ epochoje – vertino klasikų veikalus, klausėsi vargonų ir klavesino, ne tik liaudies dainų, kurias, beje, vertino gana skeptiškai. Šiuos Donelaičio kūrybos kontekstus atvėrė mokytojos Danguolės Civilkienės mokinių dailės darbų  paroda „Donelaičio žemė“. Joje kūrybingai perteikti ir Metų įspūdžiai.



Ernestas Kimantas 4b

Renginio metu  buvo pristatyta ir paroda, veiksianti bibliotekoje visus jubiliejinius Donelaičio metus. Pirmoji jos dalis – Žiemos rūpesčiai – primena Mažosios Lietuvos kultūrinio palikimo skaudulius. Karaliaučiaus krašte lietuvninkų kultūra vis dėlto sunyko; negrįžtamai nyksta ir materialiosios to  paveldo formos. Neseniai grėsmė buvo iškilusi net Donelaičio atstatytai bažnyčiai, kurioje įsikūręs poeto muziejus; jame ketinta įrengti stačiatikių cerkvę. O kokie rūpesčiai kamavo patį Donelaitį?  Ir Metai, ir kiti poeto užrašai liudija, kad labiausiai jam širdį užgaudavo socialinė neteisybė ir žmonių moralinis pakrikimas. Donelaitis, kaip tikras ganytojas, dažnai rūsčiai ir apmaudžiai atsiliepdavo apie savo parapijiečius, tačiau visą laiką rūpinosi jais: pastatė našlių namus, mokyklą, naują bažnyčią, o bylinėjimasis su dvaru dėl ganyklų gerokai apkartino paskutinius jo gyvenimo metus. Liūdino poetą baudžiauninkų degradavimas – slunkiškas pasyvumas, apsileidimas, girtavimas.  Itin sėslus ir uždaras poetas nepalankiai atsiliepė apie atsikėlėlių (austrų, vokiečių, šveicarų) papročius, nešioseną ir kulinarinį skonį. Praslinkus trims šimtmečiams, esame tų pačių rūpesčių erdvėje – svarstome, ar galime sukurti stabilių vertybių salą pasaulyje, kur viskas pašėlusiu tempu kinta ir niveliuojasi; ar galime sumažinti varganų ir nusivylusių žmonių socialinę atskirtį, išsaugoti savo tapatybę ir paveldą.

 

Tačiau aktualiausias Donelaitis išlieka kūrybiniu palikimu; dar kartą pasigėrėjome jo žiemos peizažais ir sodria pasakėčių kalba (nelengvus tekstus puikiai perteikė mokinės Marta Bagdžiūnaitė ir Miglė Nemanytė). Naujų temų pokalbiui atsirado surengus nedidelę viktoriną apie Donelaitį. Užpūtę gimtadienio žvakes (šimtmečiui po žvakę) renginio svečiai dar ilgokai klegėjo prie šventinio stalo; smagu, kad kalba savaime sukosi apie jubiliatą...

 

Jubiliejiniai K. Donelaičio metai

Donelaičiui šįmet vietos ir laiko atsiras visur, jo "Metų" kristaliukai pabirę net tarp televizijos reklamų ir anonsų. Smagu: per metus ne tik poeto vardas, bet ir didžiojo kūrinio fragmentai įstrigs kiekvieno atmintyje. Suomiai svarbiausią savo tautos kūrinį - "Kalevalą" -  pagerbia kiekvienų metų kovo 28 d., iškabindami net valstybines vėliavas; minėdami M. de Servanteso mirties dieną (balandžio 20) ispanai visą parą garsiai skaito "Don Kichotą". Ar galima geriau paliudyti kūrinio gyvybę? Donelaičio  "Metų" skaitymai irgi simboliškai galėtų pradėti kiekvienus mūsų metus, juk rašytojas gimęs sausio 1d.

Donelaitis visus metus ruošiasi viešėti ir mūsų bibliotekoje; jo jubiliejui sumanyta ilgalaikė keturių dalių paroda. Pirmoji jos dalis - "Žiemos rūpesčiai" -  pasakoja ne tik apie poemoje pastorių moralizuoti vertusias jo laikų aktualijas, bet ir apie grėsmes, šiomis dienomis iškilusias lietuvių kultūriniam paveldui Karaliaučiaus krašte.

Šviesiai ir kūrybingai šio krašto poetika perteikta moksleivių dailės darbų parodoje "Donelaičio žemė" (mok. D. Civilkienė).

 

Kviečiame lankytis ir skaityti!

 

Lituanistams ir moksleiviams

 

Jeigu bibliotekoje nerandate reikalingo kūrinio, siūlome  pasižvalgyti elektroninėje erdvėje.

1. Lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11–12 klasei
Ši elektroninė priemonė parengta pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą. Ji apima lietuvių literatūros laikotarpį nuo pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo „Katekizmo“ iki naujausios literatūros kūrinių. Chrestomatijoje pateikti programiniai ir kontekstiniai lietuvių, visuotinės literatūros kūriniai, jaunimui skirti straipsniai apie epochą reprezentuojančias asmenybes, kultūrinius istorinius kontekstus, rašytojus. Epochas apibūdinančius tekstus papildo laiko juosta, kurioje pateikiami Lietuvos ir Vakarų Europos literatūros, kultūros faktai, istoriniai įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje. Chrestomatiją 11-12 kl. galima parsisiųsti nemokamai iš Ugdymo plėtotės centro interneto svetainės puslapio.

2. Lietuvių ir užsienio autorių kūriniai internete (daugiau nei 140 autorių): http://katekizmas.group.lt/

3. Lietuvių klasikinės literatūros antologija apima 64 lietuvių autorių kūrinius nuo seniausių dokumentų iki šiuolaikinės literatūros. Ši svetainė yra klasikinės pasaulio literatūros virtualios bibliotekos dalis.
http://old.antologija.lt/lindex.html

4. Skaitmeninė biblioteka 5-8 klasėms:  http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/

5. Lietuvių autorių kūryba, verstiniai tekstai, apžvalgos, recenzijos, literatūros antologijos ir literatūriniai sąjūdžiai svetainėje  http://www.tekstai.lt/tekstai

6. Daug šaltinių, ypač tautosakos, galite pasiekti per Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tinklalapį:
 http://www.llti.lt/lt/77/

7. M. Martinaitis ir apie jį: http://rugelis.night.lt/martinaitis/

8. Išsami medžiaga apie M. Daukšą ir jo epochą (daug dėmesio skiriama Kėdainių istorijai ir raštijai Kėdainių krašte):  http://postilla.mch.mii.lt/Turinys.htm

 

Antanas A. Jonynas Atminties laivas

 

"Knygų Kalėdų" dovanos

Baigėsi akcija "Knygų Kalėdos". Jos metu gimnazijos bibliotekai padovanotos 55 knygos už 1362 Lt. Šiemet sulaukėme itin dosnios rėmėjos - p. Kristina Čižauskienė padovanojo knygų už 1000 Lt.
Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam, atsiliepusiam į kvietimą praturtinti biblioteką naujais leidiniais.
Gimnazijos svetainėje galite peržiūrėti gautų knygų sąrašą.

Bibliotekininkų susitikimas su Doloresa Kazragyte

Gruodžio 13 d. rajono mokyklų bibliotekininkės susirinko į seminarą ,,Impulsai kultūrinei mokyklų bibliotekų veiklai“. Baigiantis metams, kai dažnas jaučia tik kasdienės rutinos nuovargį ir gresiančių planų ir ataskaitų svorį, norisi ne kalbėti apie pokyčius, bet gauti jiems įkvėpimo. Įkvepia asmenybės - savo nesušukuota pozicija, neužmaskuotu jautrumu, sunkiai įgytu mokėjimu skanauti gyvenimą tokį, koks jis duotas čia ir dabar, nesureikšminant nei savo, nei pasaulio netobulumo. Tokios mintys kilo bendraujant su seminaro viešnia, aktore ir rašytoja Doloresa Kazragyte. Aktorystė, pasak pašnekovės, itin egocentriškas ir dažnai destruktyvus menas. Šiuo metu ji sakosi pagaliau leidžianti sau prabangą rinktis tik tuos vaidmenis, per kuriuos gali dalintis įkvepiančiomis dovanomis - tikėjimu, vaikystės šviesa, senatvės branda, prigimtinės kaimo kultūros išmintimi, gyvenimo džiaugsmu; tokie yra jos personažai R. Granausko "Duburyje", vaikų pamėgtoje  "Astridoje" ir  garsiajame spektaklyje  "Haroldas ir Modė". Likiminis D. Kazragytės vaidmuo - R. Bacho "Žuvėdra". Kūrinyje, kurį skaito nuo 1985 metų, aktorė vis kitaip sudėlioja akcentus; jaunystėje tokios žavios atrodę idėjos apie maištą, išsiveržimą iš žlugdančios aplinkos nublanko; dabar aktualiausia - Dievo, savasties atskleidimo tema. Gal todėl aktorė džiaugiasi grįžusi prie klasikos - L. Tolstojaus, T. Mano, N. Kazandzakio; nebereikia pagražinimų, blizgučių ir triukšmo, kurio pilna šiuolaikiniame mene. Apie paprastų susitikimų džiaugsmą, patirtą Šventojoje Žemėje paskutinės viešnagės metu, apie buvimą Dievo artume klostosi ir nauja pačios aktorės knyga.

Savo skaitytojus informuojame, kad biblioteka ką tik gavo dvi paskutines D. Kazragytės knygas - "Ramybės nerimas" ir "Raudoni sandaliukai".



Aktorė Doloresa Kazragytė Kėdainiuose

Iš R. Bacho knygos "Džonatanas Livingstonas Žuvėdra"

 O jis kalbėjo labai paprastus dalykus, - kad kiekviena žuvėdra turi teisę skraidyti, kad laisvė yra jos prigimties esmė ir kad visa, kas prieštarauja tai laisvei, turi būti atmesta, nesvarbu, ar tai paprotys, ar prietaras, ar koks nors draudimas. 

Po kiek laiko Flečeris Žuvėdra nenoromis pakilo į orą ir pasitiko grupę naujokų,

trokštančių pradėti pirmąją savo pamoką.

- Iš pradžių, - sunkiai tardamas keikvieną žodį prabilo jis, - turite suprasti, kad žuvėdra - tai beribė laisvės idėja, Didžiosios Žuvėdros atspindys, o visas jūsų kūnas nuo vieno sparno galiuko iki kito tėra įsikūnijusi mintis.

Ir nors savo mokiniams Flečeris Žuvėdra stengėsi atrodyti nepaprastai griežtas, jis staiga pamatė juos tokius, kokie jie buvo iš tikrųjų. Tai truko tik akimirką, bet mokytojui patiko jo mokiniai, jis pamilo juos tokius, kokius pamatė. Nėra jokių ribų, Džonatanai? - šyptelėjo mintyse Flečeris. Dabar jis jau tapo mokytoju pačiam sau.
 

… nugalėjus erdvę lieka tik Čia, o pažabojus laiką lieka Dabar.

Vienas eilėraštis

 

Henrikas Radauskas

PO RUDENS MEDŽIU 

 

 

  

Dvi medžio šakos atsargiai, kaip rankos,

 

Prie šono miegančiam pastatė lyrą.

 

Ties juo bedugnėm lėkė Paukščių Takas,

 

Dundėjo didelis varinis skliautas,

 

O jis miegojo po rudens medžiu.

 

 

Jis ėjo plyštančiais sapnų kanalais,

Sapnavo tylą, virstančią į liepsną,

Sapnavo liepsną, šliaužiančią per lauką,

Geltoną, žiaurią, bailią, kaip kareivis.

Liepsna, pasiekus vandenį, pavirto

 

Žuvim ir žaisdama ištirpo jūroj.

 

Naktis prabilo debesio balsu,

Ir lyra kaip sirena uždainavo:

Ruduo ateina oru ir žeme,

Rubinų ir topazų sūkuriai

Užkloja tyliai miegantį, kuris

Laimingas guli, nugalėjęs Laiką.

 

 

 

Šiaurės sakmių kūrėja

 

Vakar buvo 155-tas Selmos Lagerliof (Selma Ottiliana Lovisa Lagerlöf) gimtadienis. Žymi švedų rašytoja, Nobelio premijos laureatė, kūrė tuo laikotarpiu, kai Europos meną keitė įvairios modernizmo srovės, tačiau jos kūryba liko pabrėžtinai idealistinė, romantinė. Atrodytų, anachronizmas. Tačiau - neįtikėtina -  pakilus sakmiškas stilius įtraukia ir įtikina autorės adoruojamų idealų tvarumu.  Jos pasaulyje dera ir šiaurietiškas melancholiškas grožis, ir pareigos rūstumas.

 

Gausus Lagerliof kūrybinis palikimas beveik visas prieinamas lietuvių skaitytojams. Viena meistriškiausių jos vertėjų, E. Stravinskienė, itin žavisi vaikų mėgstama knyga Stebuklingosios Nilso kelionės. Rašytoja kurį laiką dirbo mokytoja, ir ši didaktiška, bet nuotaikinga knyga buvo sumanyta kaip geografijos vadovėlis:

Ver­čiau ne tik S. La­ger­liof, bet ji tik­rai ge­nia­li.  Jos kal­ba la­bai tai­syk­lin­ga, pa­pras­ta, chres­to­ma­ti­nė. Ta­čiau, bū­da­ma ta­len­tin­ga, ji pa­si­rin­ko sa­vi­tą bū­dą su­pa­žin­din­ti vai­kus su Šve­di­jos ge­og­ra­fi­ja. Kaip nuo­sta­bu bū­tų tu­rė­ti mums to­kį Lie­tu­vos ge­og­ra­fi­jos va­do­vė­lį.
 

Jeigu vaikystėje Nilso kelionių neperskaitėte, ne vėlu atrasti šią knygą dabar. Beje, pažintį su Lagerliof kūryba siūlyčiau pradėti nuo labiausiai ją išgarsinusio romano. Sakoma, kad S. Lagerliof debiutas – Saga apie Gestą Berlingą (1891 m.) – buvo esminis lūžis visoje švedų literatūroje. M. Unamunas kartą yra pasakęs, kad geriausi romanai visuomet yra poemos. Nežinau, ar jis buvo skaitęs Gestą Berlingą, tačiau trumpiau ir taikliau šios knygos neapibūdinsi.

 

 

 

Vertimai į lietuvių kalbą:

Apysakos apie Kristų (1926)
Dvasios ir žmonės (apysakos, 1929)
Kristaus rožės legenda ir kiti pasakojimai (1929)
Peteris Nordas (apysaka, 1930)
Saga apie Gestą Berlingą (romanas, 1982; 1989)
Kapų lelija (1933)
Mergaitė iš Stormyro vienkiemio (novelė, 1937; 1993)
Portugalijos karalius (romanas, 1958 ir 2001)
Liljekrūnos namai (romanas, 1993)
Kristaus legendos (1997)
Liovenšioldų žiedas; Šarlota Liovenšiold; Ana Sverd (romanai, 1999)
Stebuklingosios Nilso kelionės (3–iasis leid., 2000)

Artėja Knygų Kalėdos

Praturtinkime bibliotekas – padovanokime naujų knygų!

Jau tradicine tapusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ šiais metais kviečia padovanoti naujų knygų kaimų ir miestelių bibliotekoms. Visi kartu pasirūpinkime, kad šių bibliotekų skaitytojams – vaikams ir suaugusiesiems – netrūktų grožinės literatūros kūrinių, enciklopedinių leidinių ir žinynų.

„Šalies bibliotekos puoselėja meilę knygai visoje Lietuvoje ir yra svarbūs kultūros židiniai, sutelkiantys bendruomenę, skatinantys skaityti ir branginti gimtąjį žodį. Per šias Kalėdas visi kartu galime praturtinti mūsų bibliotekas ir padovanoti joms naujų knygų!“ – kviečia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 

Daugiau nei 1000 kaimų ir miestelių bibliotekų parengė reikalingiausių knygų sąrašą. Lapkričio 19 – sausio 6 dienomis knygynuose „Vaga“, „Pegasas“, „Knygų namai“ ir „Humanitas“ įsikurs specialios „Knygų Kalėdų“ lentynos. Akcijoje dalyvaujančios knygos bus pažymėtos lipduku ir joms bus taikoma 20 proc. nuolaida.

Naujų knygų mūsų bibliotekoms galite padovanoti ir tiesiogiai.

Rekomenduojamų knygų sąrašą rasite www.knygukaledos.lt

Skaitykime, dovanokime, dalykimės!