Lašas poezijos

Sigitas Geda

DELČIA RUDENĖ DEIVĖ

II
Aplink aukšti šakoti spanguolynai
per sapną kėlė spindinčias šakas
į sniego ūksmę... Jau ruduo,
ir aš sakau: o žeme,
dilgėlių, alksnynų,
rasoto svirplio balso
gaubiama, gražus
tasai spindėjimas:
nuskurę sodai,
gluosnynuos
šaltinių baltas amžius
tolima gama...

Regi pakalnę vario, žeme,
nuogą... Kuomet nueisiu,
sulapok šešėliais
aukštybėse sniegų... Dainuota jau,
ir vakarėja, alksni, tavo
sielos prašau,
to žalzganojo žiedo,
to visų žaliausio... Nenueik.

Numirę švyti žolės...
Vaikystės ąžuolas,– prašau
aš balso,– somnambulas, svirplio
dainoj alsuojanti dvasia... Ir vakaras,
dar palytėki mano veidą valanda vėsia...

Pavasarį regėjau aš
žibuoklę, dievo lapą
ji skleidė, skrajojo
pempė upių tamsumoj,
ugnies žiedais
ji buvo vainikuota,
o upės: kojos jūsų
visos sąnariais gėlėtais,
lygumomis jūs srūvat,
guosdamos vijoklį... Naktie,

Šešėlį duok man savo,
smilgą godžią smėly,
jos balsą: ugnies paūksmė čia,
ji rudenio vėlė... Ak, jau
baltieji smėliai
ties dangaus papėde,
kur mano siela – žemės dilgėlė...

Buvę Kėdainių Šviesiosios gimnazijos mokiniai įtraukti į rinktinių biografijų žinyną

Šviesioji gimnazija yra išugdžiusi ne vieną gabių ir kūrybingų žmonių kartą. Savo šviesuliais laikome žmones, kurių idėjos ir darbai keičia viso krašto kultūrinį kraštovaizdį. Leidybos idėjų centro dvitomyje  „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ atsirado vietos dviem iškilioms  asmenybėms, kurios savo gyvenimo kelią pradėjo mūsų gimnazijoje - tai filologijos mokslų daktaras, Kėdainių krašto garbės pilietis, kalbininkas Kazys Ulvydas ir habilituota humanitarinių mokslų daktarė, archeologė Regina Volkaitė-Kulikauskienė.

Perspausdiname leidyklos informaciją apie leidinį:

 

 „Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras  išleido solidžią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Tai asmenybės, kilusios iš įvairių Lietuvos miestų, besimokiusios įvairiose mokyklose, studijavusios įvairiuose Lietuvos ir užsienio universitetuose.

Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.

Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija.

 

 

Lašas poezijos

Kęstutis Navakas

debesys

švininiai lyg burės pripildytos pilko lietaus
ir skaidrūs lyg metai kurių dar praeiti nespėta
jie plaukia link tikslo ar šiaip kažin ko neartaus
kas niekad netilpo į kryptį ir laiką ir vietą

kaip oro kasyklos kur kasame savo sapnus
jie nyra į jūrą anapus tykių horizontų
ir vėjas juos lydi paniręs į kirų sparnus
ir vandens jų atspindžius neša ton pusėn kurion tu

nėsyk nekeliavęs ji tau dar toliau nei toli
tad slėpki akis prisidėjęs prie antakių ranką
jie plaukia lyg švinas dangum begaliniai keli
ir viskas dar čia tačiau tau jau kažko neužtenka

lyg svetimas eitų į paliktus tavo namus
dalintis ir džiaugtis viskuo kas tik tau buvo skirta
nors tai tiktai debesys bet jų artumas ramus
baisiau už metus kai dar nieko nebuvo patirta

jie srūva kaip kraujas jie leidžiasi gyslom žemyn
susirenka saulę nuo bokštų bei medžių viršūnių
ir daužomas žingsnių tu sunkiai grįžti kambarin
ir vėl iki ryto renki savo tūkstantį šukių

Bibliotekininkų seminaras Vilniuje

Gegužės 29 d. sykiu su KŠPT Kėdainių rajono mokyklų bibliotekininkams surengėme išvažiuojamąjį seminarą „Didžiųjų Lietuvos mokslo įstaigų bibliotekos – komunikacijos ir kultūros sklaidos įstaigos“. Pirminis seminaro tikslas buvo praplėsti kultūrines mokyklų bibliotekininkų kompetencijas ir įgyti žinių apie spaudinių komplektavimo, tvarkymo, skaitytojų aptarnavimo naujoves, tačiau seminaro dalyves atradimo džiaugsmas lydėjo pažįstant lankomas bibliotekas kaip vertingus kultūros paveldo objektus, mokslinių tyrimų, vertingų rankraščių bei leidinių saugojimo, komunikacijos ir kultūros sklaidos  įstaigas. Manome, kad vertinga sustiprinti nuostatą ir mokyklų bibliotekas matyti ne tik kaip siaurą aptarnavimo funkciją atliekančius švietimo įstaigos padalinius.

  

Sodas arbatos puodelyje

Bendras šventės dalyvių piešinys

Žavi ir talpi M. Prusto metafora, taip ir netapusi jo sumanytos epopėjos, vėliau pavadintos "Prarasto laiko beieškant", pavadinimu, davė idėją šiųmečiam "Poezijos pavasario" renginiui. Tradiciškai gegužę bibliotekoje vyksta šventiška poezijos skaitymų valanda - jauki, be cenzūros ir kritikos. Skaitome, ką mėgstame, dalijamės patirtimis ir atradimais, gerais kūriniais ir bent šiek tiek sulėtintu savo laiku.
Ačiū Aldonai, Irmantei, Laurai, Ugnei, Vidmantui, Gintarei, Viktorijai, Renatai, kad kūrė su mumis poezijos sodą.
Ačiū V. Mačerniui, J. Marcinkevičiui, Maironiui, S. Nėriai, A. Marčėnui, S. Eitminavičiui, T. Venclovai, K. Aikenui, A.A. Jonynui... ir M. Prustui, prozą rašiusiam kaip poeziją...



Bet vos tik arbatos gurkšnis su pyragaičio trupiniais palietė gomurį, aš krūptelėjau ir suklusau – manyje vyko kažkas nepaprasto...

[...] visos mūsų sodo ir pono Svano parko gėlės ir Vivonos vandens lelijos, ir paprasti miestelio žmonės, ir jų nameliai, ir bažnyčia, ir visas Kombre, ir jo apylinkės, – visa, kas turi kontūrus, kas yra apčiuopiama, – miestas ir sodai – išplaukė iš mano arbatos puodelio.

 

 

Tačiau kai išmiršta būtybės, sudūla daiktai ir nieko iš tolimos praeities nebelieka, skonis ir kvapas, trapesni, bet gyvybingesni, patvaresni ir ištikimesni, ne tokie materialūs, dar ilgai – tartum vėlės – mena, laukia, tikisi ant visa ko griuvėsių, vieni nepalūždami, neša ant beveik neapčiuopiamo savo lašelio milžinišką prisiminimo rūmą.



Poezijos pavasaris

Pavasaris Kėdainiuose

Bibliotekos diena

Gegužės 4 d. skaitykloje įvyko atvira pamoka, įprasminanti du svarbius kultūrinius įvykius - netrukus visoje Lietuvoje minėsimą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bei gegužės 1 d. gimnazijos rūsiuose veikusioje spaustuvėje 1653 m. pasirodžiusios "Knygos nobažnystės krikščioniškos" gimtadienį. Mokiniai, susipažinę su šiems įvykiams skirtomis parodomis, atliko įvairias užduotis: gilinosi į istorines knygos pasirodymo aplinkybes,  meninę originalių knygos tekstų - dedikacijos, giesmių - raišką ir kalbos savitumus.
"Knygos nobažnystės krikščioniškos" gimtadienį pirmą gegužės savaitę žadame švęsti kiekvienais metais; norime, kad mokiniai jaustųsi savo miesto ir gimnazijos kultūrinių tradicijų paveldėtojais.

Bibliotekos renginiai gegužės mėnesį

Gegužės 4 d.

2015-ieji – Etnografinių regionų metai; pamokėlės „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ gimtadienis“

Gegužės 7 d.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Paroda „Senieji spaudiniai“

Gegužės 21 d.

Poezijos pavasaris. Renginys „Sodas arbatos puodelyje“

Laukiame Jūsų!

 

 

Lašas poezijos

Judita Vaičiūnaitė 

Pavasario šviesa

Birutė Ašmonienė "Pavasaris Vilniaus senamiestyje"

Senamiestyje prieblandos lange budžiu:

pavasario šviesa gėlėtu drabužiu

lyg Botičelio nemirtingame paveiksle

basa jau žengia žliuginu sniegu –

            paskleisk

plukes, našlaites, šilagėles, žibuokles,

paberk iš skreito jų mažytes puokštes,

           klesti

vainikai iš auksinių pienių,

          eik šypsodama,

pražydo skverai, parkai, upių skardžiai, sodai,

obels ir vyšnios žiedlapių, auksinių dulkių

prikritę tau į plaukus – spindulius, apstulbk

senamiesty lyg katakombose,

           bet čia

nužengusi šviesa lyg Botičelio paveiksle,

šventas šlamesys už sienų,

         žingsniai

per purviną koridorių — juos atpažinsi.