2016 m. sausio 27 d., trečiadienis

Vasario renginiai


02 01 paroda „Volfgangui Amadėjui Mocartui – 260“
02 02 paroda „Baliui Sruogai – 120“
02 24 paroda „Vieversio diena“
02 29 paroda „Motiejus Valančius – lietuvių grožinės prozos pradininkas“ (2 a. fojė)
Ant kompiuterių darbalaukių - impresionistų darbai.

2016 m. sausio 20 d., trečiadienis

Ką radome po "Knygų Kalėdų" eglute?



Radome 9 knygas:

Betliejaus avytė / Rimvydas Stankevičius. - Vilnius, 2014. - 173, [1] p
Eksperimentas gyventi / Daina Opolskaitė. - Vilnius, 2015. - 173, [1] p
Filosofas, kuris nebuvo išmintingas / Laurent Gounelle. - Vilnius, 2013. - 227, [3]
Įvykiai, sukrėtę Lietuvą / Egidijus Knispelis. Kn. 1. - [2012]. - 358, [2] p
Kertinis skiemuo / Rimvydas Stankevičius. - Vilnius, [2015]. - 124, [2] p
Lietuvos taukus surijo rusai / Vytautas Žutautas. - Kaunas, [2012]. - 321, [1] p
Plečkaitininkai / Ričardas Čepas. - Vilnius, [2000]. - 272, [2] p
Pūgos durys / Rimvydas Stankevičius. - Vilnius, [2014]. - 60, [4] p
Šiandien būčiau geriau savęs nesutikus / Herta Müller. - Vilnius, [2011]. - 230, [2]

Nuoširdžiai dėkojame A. Šliažaitei, D. Pabarčienei, V. Širkai, R. Tamašauskui.

Pergalingasis sausis


Kaip visa tai pavadinti?
Kodėl taip šviesu, mano siela,
kai visas gyvenimas telpa
nenuryjamoj ašaroj,
kai veidas kiekvieno
yra veidas visų?
 
(Just. Marcinkevičius)


Atsigręžiant į 1991-ųjų sausį, būtent šie poeto žodžiai lieka kaip išgryninta anų dienų potyrių esencija. Jų neprisimenančiai kartai buvo skirta paroda "Ir nebus mirties karalijos. 1991 m. sausis"; eksponavome dokumentus, perteikiančius, atrodo, neįtikėtiną ano meto žmonių vienybę, drąsą ir grožį. Iškalbingi parlamento gynėjus palaikantys laiškai iš atokiausių Lietuvos kampelių ir užsienio šalių.
Bibliotekos parengta paroda įsiliejo į jautrius ir šiltus sausio įvykių paminėjimo renginius gimnazijoje.


 
Ir nebus mirties karalijos.
Nuogus lavonus priims kaip draugus
Vakarų mėnulis ir vėjas;
Nors jų raumens iširs ir kaulai sugurs,
Alkūnės ir pėdos palies žvaigždes;
Kas protą praras, tas dangų laimės,
Kas nugrims į marias, prisikels iš gelmės;
Kas mylės, tas žus, bet meilė nežus;
Ir nebus mirties karalijos.
(D. Tomas)
 
 

2015 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

Ant metų slenksčio

Šviesių ateinančių metų, mielieji mūsų skaitytojai!
Šviesos, kuri sklinda bičiuliškai dalinantis savo laiku, potyriais ir emocijomis.
Šviesos, kuri užlieja atradus SAVO knygą - ją bus galima skaityti visą gyvenimą.
Šviesos, kurią dovanoja vėl sugrįžusi Saulė!

2015 m. gruodžio 4 d., penktadienis

Naujųjų medijų kalba


Šiandien beveik visas pasaulis yra įtrauktas į pasaulinį interneto tinklą, ir naudojimasis naujausiomis technologijomis tapo būtinybe. Pasak Dž. Bartkutės, pačios technologijos sparčiai keičiasi, o su jomis kartu ir žmogaus gyvenimas bei įpročiai.  Įvairių šalių  mokslininkai kalba apie tinklaveikos visuomenę, kuri be išmaniųjų technologijų neįsivaizduoja savo gyvenimo. Šios kartos požiūris skiriasi nuo tėvų ir senelių požiūrio. Išmaniųjų technologijų ekspansija į visas gyvenimo sritis artina raštingos visuomenės žlugimą ar tiesiog keičia raštingumo sampratą?
Į šiuos aktualius klausimus Kėdainių rajono mokyklų bibliotekininkams atsakyti padėjo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros prof. dr. Vilmantė Liubinienė seminare ,,Naujųjų medijų kalba: tinklaveikos visuomenės ir skaitmeninės kultūros iššūkiai‘‘, kuris įvyko lapkričio 27 d. Kėdainių švietimo pagalbos tarnyboje.
Pasak prof. V. Liubinienės, esame liudininkai virsmo, kai  rašytinė kultūra tampa vaizdo kultūra. Raštas grįžta prie savo archajinių ištakų, tai yra, vėl bendraujame paveikslėliais. Visa tai sukelia kartų nesusikalbėjimą ir stresą, nes žmonių psichika nespėja prisitaikyti prie pokyčių.  Be to, tinklaveikos visuomenėje žmogus netenka savo privatumo, nes kiekvienas jo žingsnis fiksuojamas. Tokioje mozaikiškoje kultūroje žmogus lengvai praranda savo tapatybę, susitapatina su savo pėdsakais elektroninėje erdvėje.
Paveikus, įvaizdintas profesorės seminaras sukėlė daug diskusijų. Suvokėme, kaip svarbu bibliotekos darbe akcentuoti asmens duomenų saugumą ir kokie paveikūs gali būti mokslininkės pasiūlyti darbo su jaunąja karta metodai.
P. S. Virtualaus choro įrašas, metaforiškai taikliai apibūdinantis tinklaveikos visuomenę: visi susiję, ir  visi po vieną... 

2015 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis

Renginiai gruodžio mėnesį


12.01 – 2a. fojė paroda „Gimnazijos šviesuliai. Henrikas Nagys“.

12.04 – paroda, skirta R. M. Rilkės 140-osioms gimimo metinėms.

Nuo 12. 07 - „Šviesios palėpės“ ciklo dalis Tarptautiniams šviesos ir šviesos technologijų metams:

Meno kūrinių reprodukcijų paroda ant skaityklos kompiuterių darbalaukių;

Paroda „Kalėdų rytą Saulė pražydo“

Medijų valandėlių grafikas: Informacijos šaltiniai. Paieška. Užklausa. Kaip naudotis UDK ir internetinėmis bibliotekų paieškos sistemomis?

Gruodžio 3 d. 1a klasė, 2 gr.

Gruodžio 10 d. 1a klasė, 2 gr.

Gruodžio 17 d. 1a klasė, 2 gr.

 

2015 m. gruodžio 2 d., trečiadienis

Iš tamsos - apie šviesą. A. Bloko 135-osioms gimimo metinėms



Mintie be žodžio, graužatie be vardo,
kam ženklą man siunti,
Staiga iškėlus pažinimo kardą
Gūdžioj žiemos nakty?

Tu vizija - akimirksniai laimingi
Ir skausmo valanda...
Kas beįvyktų - tu kažką atminki,
Širdie... (kada? kada?)

Kas beįvyktų - visą amžiaus melą
Ir išmintį atmesk.
Širdie, seniai suradus tikrą kelią,
Kelionę tęsk.

Atmesdama trumpos būties menkybę,
Nušviesti nori tu
Visatos, dar nepažintos, didybę
Savim kaip žibintu.

                                                                (Vertė A. Baltakis)

Lapkričio pabaigoje, minint 135-ąsias poeto Aleksandro Bloko gimimo metines, su mokytoja V. Balandiene surengėme integruotą rusų kalbos pamoką. 1a klasės gimnazistai mokėsi kurti literatūrinį portretą. Žiūrėdami į poeto nuotrauką, nieko nežinodami apie jo asmenybę, mokiniai turėjo parinkti tinkamus apibūdinimus. Smagu buvo pirmiausia išgirsti, kad Blokas gražus ir stilingas,- taip, mokiniai žvelgė į garsųjį poeto portretą antikiniais bruožais. Vėliau, aišku, mokytoja papildė šį paveikslą detalėmis, kurių mokiniai negalėjo žinoti; papasakojo apie jo kilmę, talentais apdovanotą giminę, ypatingą lyriko jautrumą... A. Blokas amžininkų prisimenamas kaip krištolinės sąžinės žmogus, kurio dramatiškas gyvenimas perlydytas į muzikalių eilėraščių sidabrą.
 
Mokytoja V. Balandienė skaitykloje veda rusų k. pamoką


Mokiniai susidomėję apžiūrėjo bibliotekos parengtą parodą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama poeto mūzoms, įkvėpusioms įstabius meilės poezijos ciklus.

Kviečiame su Aleksandru Bloku susipažinti ir mūsų virtualiose parodose "Aleksandro Bloko poezijos moterys" ir "Aleksandras Blokas amžininkų prisiminimuose":


Aleksandro Bloko poezijos moterys
Aleksandro Bloko poezijos moterys

 
Aleksandras Blokas amžininkų poezijoje
Aleksandras Blokas amžininkų prisiminimuose
 

2015 m. lapkričio 17 d., antradienis

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė

Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginiai mūsų gimnazijoje - tradiciškai kameriniai ir bičiuliški. Pirmadienio rytą, kai visos šiaurės šalys prie žvakių skaito vaikams skandinavų autorių kūrybą, gimnazistų iš pamokų nekvietėme; šįsyk tai buvo skaitymų valanda suaugusiems. Jaukioje žvakių šviesioje nukeliavome ir į Skandinaviją, ir į vaikystę: klausėmės J. Vislander "Mamulės Mū ir Varnos Kalėdų", A. Pleijel  "Žiemos Stokholme" ir S. Lagerliof  "Gestos Berlingo".  Visos autorės - moterys, visos švedės. Skirtingo laikmečio, žanrų, stiliaus kūriniai, skirtingi ir jų adresatai, bet toks vienijantis skaitymo ir klausymosi malonumas gurkšnojant prieskoniais pagardintą arbatą... Taip šįmet organizatorių pasiūlyta bičiulystės idėja tapo tiesiog išgyvenama būnant kartu. Tikimės, kad šią valandą su mumis praleidę bičiuliai parnešė šią nuotaiką ir savo artimiesiems - visiems buvo padovanoti akcijos atvirukai (švedų! dailininkės S. Lundberg darbas); paprašėme nusiųsti juos savo draugams, užrašius tuos žodžius, kurių paprastai jiems vis neišsakome.
 
 
Iš A. Pleijel "Žiemos Stokholme":

PŪGA.
Lengvos smulkios snaigės, jos kilo stačiai į dangų. Ji sėdėjo prie rašomojo stalo stebeilydama tiesiai prieš save. Snigo į viršų, tai atrodė kažkaip keistai. Bet tarp skriejančių snaigių buvo ir krintančių, matė ji. Kilimas ir kritimas buvo to paties judėjimo dalys. Dangus nuo jo gaubėsi, tempėsi ir traukėsi, plėtėsi ir telkėsi. Pūga - tai judėjimas, panaikinantis visas kryptis, betikslis, nesąmoningas, vien neramus ir mirguliuojantis judėjimas kaip gyvenimas.

 
Trečiadienį draugystės temą plėtojome jau su 1a klasės mokiniais. Nusprendėme nutiesti tiltus tarp Lietuvos ir Skandinavijos: bičiulystės tema tinka baigti ir jubiliejinius M. K. Čiurlionio metus.
Pirmiausia mokiniai buvo paraginti bibliotekos fonde susirasti skandinavų autorių knygų; įsitikinome, kad žemesnėse klasėse skaityti Anderseno ar Lagerliof kūriniai jų atmintyje neužsilikę. Kūrybinio rašymo pratyboms ruošėmės iš pradžių aptarę Čiurlionio paveikslo "Bičiulystė" reprodukciją.
Džiugu, kad mokiniai sėkmingai atliko pačią sunkiausią užduotį: tyliai ir pagarbiai stebėjo vieni kitų darbą per kūrybinio rašymo pratybas. Pajutome, kad svarbiausia bendravimo ir susikalbėjimo sąlyga – pasirengimas girdėti kitą, jo neužgožti, nekritikuoti, nebijoti pačiam būti nepriimtam.  Bene taikliausiai šį užsiėmimą ir visą Šiaurės šalių bibliotekų savaitę galima apibendrinti kolegės Rimos užrašyta fraze: „Su draugu galima kalbėtis tyla.“

2015 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

Kėdainių gimnazijos šviesuliai. Henriko Nagio jubiliejiniams metams



 
 Ant mano delnų - paukščių šešėliai,
žydi pavasario debesys. Dauboj -
putoja vanduo,
dainuoja
akmenys srovėje.
Šiaurėj, toli,
tegul kyla
iš žemės baltų delnų
mano sakalas
į pilką putojantį dangų -
žėrintis
kaip išskalautas į krantą
gintaras.

 
Šįmet – jubiliejiniai poeto Henriko Nagio (1920-1996) metai.

Henrikas Nagys – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos poetų. Atšiaurus lygumų peizažas („Šiaurėje miega visų eilėraščių žodžiai...“), rudenio lietaus merkiama žemė, pilkas poetų paukštis – sakalas, namai, į kuriuos sugrįžtama juos sukuriant – iš tokių taupių ir talpių metaforų atpažįstame Henriką Nagį.

Poetas gimė 1920 m. Mažeikių rajone, trikalbėje šeimoje, anksti atvėrusioje jam lietuvių, latvių ir vokiečių kultūrą. Jaunesnioji Nagio sesuo Zinaida (Liūnė Sutema) – taip pat žymi poetė. Kadangi Nagio tėvas buvo geležinkelininkas, šeima nuolat kilnojosi iš vienos vietos į kitą. 1944 m. būtent iš Kėdainių pasitraukęs į Vakarus, H. Nagys aplankė Lietuvą tik 1991 m. Poeto palaikai ilsisi Vilniuje.

Kėdainiai – ryškus įspaudas H. Nagio biografijoje ir, be abejo, kūryboje. Mūsų mieste būsimasis poetas baigė gimnaziją; čia jo estetines pažiūras ir literatūrinį skonį formavo  mokytojas J. Paukštelis. Kėdainiuose gimė brandūs H. Nagio eilėraščiai, įėję į pirmuosius poezijos rinkinius, išleistus jau išeivijoje: „Eilėraščiai“ (1946) ir „Lapkričio naktys“ (1947).

Keli H. Nagio autobiografiniai štrichai:

Gimnaziją baigiau Kėdainiuose 1940 metų birželio 15 dieną. Tos pat dienos popietėje Raudonosios armijos tankai riedėjo Kėdainių miesto gatvėmis. Mūsų laida buvo paskutinioji laisvos Lietuvos abiturientų laida. Mano bendraklasiai buvo poetas Jonas Sereikis ir rašytojas Medardas Bavarskas.  Literatūrą mums dėstė rašytojas Juozas Paukštelis.

Kėdainių gimnazija 1937 m.
Eilėraščius rašyti pradėjau anksti, bet atspausdinau pirmuosius 1937 m. Vertimus iš vokiečių ir latvių kalbų ir originalius eilėraščius spausdinau Ateityje, Mokslo dienose, Naujojoje romuvoje, Židinyje ir dar keliuose nepriklausomybės laikmečio leidimuose. 1939 m. redaktoriaus Juozo Keliuočio buvau įrašytas nuolatinių Naujosios romuvos bendradarbių sąrašan (anot tuometinio mano literatūros mokytojo Kėdainiuose Juozo Paukštelio, „geron draugijon“ tarp V. Mykolaičio-Putino ir Salomėjos Nėries).

Gimnazijos bibliotekoje kviečiame pasižiūrėti S. Parulskio ir V.V. Landsbergio dokumentinį filmą apie H. Nagį "Epitafija ant poeto kapo".

saulėtas ruduo lygumose
Tarytum uždegtos didžiulės vaško žvakės
šventoriuj spindi saulės nuplieksti klevai:
ir tarpe jų maža bažnyčia klūpo, kaip mergaitė
baltais rūbeliais,- ir visai visai lengvai,
kaip mintys jos - melsvi ir skaidrūs dūmai sklaistosi ir plakas.

Visuose lygumų kraštuos liepsnoja smilkstantys laužai -
ir dainos skamba ilgesingos ir bekraštės - -
Atrodo, kad dainuoja lygumose vieniši liekni beržai,
linguojančiom šakom apsvaigusios jų dainos teka.

Ir lygumos atrodo plačios, aiškios ir taip gyvos,
bet širdyje giliai paslėpusios jau savo keistą mirtį.

NAMAI
Vieną vakarą sugrįšiu vėl namo.
Bus skaidri, šalta žiemos naktis.
Švies didžiulės žvaigždės tylumoj,
ir beržai stovės šalikelėm balti.

Taip prieisiu kelią į namus...
Tolumoj suvirps varpeliai - ir skambės, skambės.
Grįžulas tarp ąžuolo šakų plazdės -
didelis, liepsnojąs, neramus...

Ir praversiu aš namų duris -
pasigirs pažįstami balsai, ir atspindys
plazdančios ugnies ant mano veido kris...
Ir suplaks taip taikiai ir lengvai širdis...


*  *  *
Niekad neparduok savęs. Tegu
išrinktieji ieško išrinktųjų.
Tu palik tarp paprastų ir tarp pilkųjų,
būk pažemintųjų broliu ir draugu.

Dalią jų ir duoną jų priimk.
Neišsižadėk jų lig paskutiniosios.
Ir kalbėk tik jiems ir tik už juosius.
Būki nebylio burna ir neregio akim.

Būki dulke dulkėse ir pelenu tarp pelenų.
Vienišų viltim ir paliktų paguoda.
Tuo, kurs nieko neima ir viską atiduoda:
nuolat alkanu tarp nuolat alkanų.


ŠIAURĖ
Šiaurėje miega mano miškų medkirčiai
po pusnynų puriais patalais.
Pūgos ūbauja jiems lopšinę nakčia.

Šiaurėje miega mano marių žvejai
po skaidria kaip stiklas ledo pluta.
Plazda jiems akinanti burių drobė danguje.

Šiaurėje miega mano žemės artojai
po kietu kaip suomių titnagas gruodu.
Šnara kruša kaip grūdai pilami į aruodą.

Šiaurėj su savo svajonėm, žvaigždėm ir vėjais
miega mano seserys, broliai poetai.
Miega ir klausosi amžino žemės kraujo tekėjimo.

Šiaurėje miega visų eilėraščių žodžiai
ir pirmo pavasario potvynio laukia,
kad galėtų pabust ir pakilti kartu su paukščiais.


SAKALŲ VALANDA
Nesvarbu kada
ir kur - nesvarbu,
bet turėsiu raibų
sakalų; ir tada
jie sklandys ir skraidys,
saulę, dangų uždengs,
kris ūmai, lyg rudens
naktimis krenta žvaigždės namo:
iš neužmatomos aukštumos -
kaip apsvaigę žaibai, kaip akmuo -
sakalų, mano paukščių, lietus.

Nežinau,
kada bus,
ir kur nežinia,
mano paukščių raibų
padangė pilna.

Nesvarbu
nei kur, nei kada,
bet išmuš
man dar
sakalų valanda.

 

2015 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Knygos "Žemaitės paslaptis" pristatymas

Vakar su kolege Rima viešėjome Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo centre. Mūsų bičiulė, lituanistė Aldona, surengė susitikimą su rašytoja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktore A. Ruseckaite, kuri pristatė naujausią savo knygą apie mūsų literatūros klasikę Žemaitę.
Biografiniame romane "Žemaitės paslaptis" susitelkiama į paskutinį rašytojos gyvenimo dešimtmetį, kurį ji nugyveno labai intensyviai ir įdomiai. Jaunajai kartai, kuriai mokykloje sunku susidomėti iš pirmo žvilgsnio nuobodžia skarota bobute, ši knyga atveria, kokių stiprių, gyvybingų asmenybių turime savo kultūroje. Anot knygos autorės, ir Žemaitės, ir daugybės kitų lietuvių rašytojų gyvenimai dėl dramatiškų gyvenimo peripetijų verti ekranizacijų. Norėdamos, kad mūsų skaitytojai tas peripetijas patys panarpliotų, atrastų kitokią Žemaitę, knygos turinio neatskleisime. Tik viena iškalbinga detalė: garsioji Žemaitės skarelė - languota žemaitiška ar puošni nėriniuota, pirktinė, - tai šios išdidžios ir valingos moters aiškiai suvoktos ir išdidžiai deklaruojamos lietuviškos tapatybės ženklas; ją Žemaitė ryšėdavo ir sakydama kalbas moterų suvažiavimuose, ir dirbdama švietėjišką, labdaringą darbą Amerikos lietuvių bendruomenėse; taigi išėjo į žmones, į pasaulį nesivaikydama jo madų, nesiekdama ko nors mėgdžioti ar pritapti.

Rašytoją A. Ruseckaitę kalbina A. Šliažaitė
 
Vakaro viešnia taip pat paskaitė keletą eilėraščių iš naujausios savo poezijos knygos "Verčiau (ne)užmiršti" - jie nuskambėjo rudeniškai brandžiai ir sodriai.

Nusinešu į Palendrių bažnyčią
kekę šermukšnių (nugvelbiau iš Elenos);
šakelę ąžuolo su giliuku (nulaužiau nuo medžio,
paskelbto gamtos paminklu; saują rugių
(išroviau iš ūkininko pasėlių
surišu motinos užvalkalėlio raišteliu;
bažnyčioje sėdžiu pirmoje eilėje,
vyriausiasis vienuolis šypteli - pagonė,
ne, ne - mačiau kaip angelai
Mariją į dangų nešė:
biro žėravo žiedlapių ugnys.

Su knygos autore - Šviesiosios gimnazijos bibliotekininkės ir lituanistės



















Primename, kad mūsų bibliotekoje galite rasti ir kitą populiarią A. Ruseckaitės knygą apie svarbiausią XX a. pradžios poetinę figūrą:  "Šešėlis JMM: Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai".