Pasivaikščiojimas po rudeninius Kėdainius

Privaloma ir rekomenduojama literatūra 9-10 klasėms

Privalomos literatūros sąrašas
 

Lietuvių literatūros tekstai (nurodomi chronologine tvarka)
 

Lietuvių pasakos. Eglė Žalčių karalienė

Pasakos apie bebaimį herojų ir baimės paieškas
Gedimino laiškai (pasirinktinai) M. Daukša. Postilė. (Prakalba)
M. Mažvydas. Katekizmas. (Prakalba) A. Baranauskas. Anykščių šilelis Maironis. Pavasario balsai
V. Mykolaitis-Putinas arba B. Sruoga (pasirinkti simbolistiniai eilėraščiai)
J. Aistis, A. Miškinis, B. Brazdžionis, S. Nėris (pasirinkti neoromantiniai eilėraščiai)
Žemaitė. Marti
J. Savickis. Kova arba P. Cvirka. Saulėlydis Nykos valsčiuje (Kasdienės istorijos) (pasirinkta novelė)
A. Vaičiulaitis. Valentina arba I. Šeinius. Kuprelis
K. Binkis. 100 pavasarių
H. Radauskas (pasirinkti eilėraščiai)
V. Mačernis. Po ūkanotu nežinios dangum (pasirinkti sonetai) B. Sruoga. Dievų miškas (ištrauka) 
A. Škėma. Raštai (pasirinkta novelė)
J. Aputis arba R. Granauskas (1 ar 2 pasirinktos novelės)
J. Grušas. Barbora Radvilaitė arba Meilė, džiazas ir velnias
A. Mackus. Žodžiai ir raidės arba Liūnė Sutema. Tebūnie (pasirinkti kūriniai)
M. Martinaitis. Kukučio baladės (pasirinkti kūriniai) S. Šaltenis. Riešutų duona
J. Ivanauskaitė. Pakalnučių metai arba S. T. Kondrotas. Įvairių laikų istorijos
V. Juknaitė. Išsiduosi. Balsu arba Tariamas iš tamsos (pasirinktos ištraukos)  

Visuotinės literatūros tekstai (nurodomi chronologine tvarka)

Graikų mitai. Sizifas. Narcizas

Sofoklis. Edipas karalius arba Antigonė
Biblija. Senasis Testamentas. Pradžios knyga (pasakojimas apie Kainą ir Abelį, pasakojimas apie Babelio bokštą). Ištraukos iš Naujojo Testamento Evangelijos pagal Matą (Kalno pamokslas, palyginimas apie vynuogyno darbininkus)
Rolando giesmė arba Tristanas ir Izolda, arba Apvaliojo stalo riteriai (ištraukos)
Senovės rytų poezija (pasirinktinai)
M. de Servantesas Savedra (M. de Cervantes Saavedra). Don Kichotas (ištrauka)
V. Šekspyras (W. Shakespeare). Karalius Lyras arba Makbetas
Ž. B. Moljeras (J. B. Molière). Don Žuanas arba Tartiufas
A. Mickevičius (A. Mickiewicz). Vėlinės arba Konradas Valenrodas (pasirinktos ištraukos)
O. de Balzakas (H. de Balzac). Tėvas Gorijo arba Eugenija Grande
A. Platonovas arba I. Buninas (pasirinktas apsakymas)
R. M. Remarkas (R. M. Remarque). Vakarų fronte nieko naujo arba Juodasis obeliskas
Dž. Selindžeris (J. D. Salinger). Rugiuose prie bedugnės
U. Eko (U. Eco). Rožės vardas
J. Gorderis (J. Gaarder). Mergaitė su apelsinais

 

Rekomenduojamos literatūros sąrašas

Autobiografija: Žemaitė. Autobiografija, A. J. Greimas. Intelektualinė autobiografija, A. Nyka-Niliūnas. Autobiografija, 1986 (ištraukos)

K. Binkis. Atžalynas (ištraukos)
L. S. Černiauskaitė. Liučė čiuožia
Dienoraštis: A. Baranauskas. Dienoraštis, A. Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai (ištraukos) arba S. Nėris. Dienoraštis (ištraukos)
J. Erlickas. Viršūnės ir kelnės (recenzijos pasirinktinai)
Esė: A. J. Greimas. Iš arti ir iš toli, G. Beresnevičius. Vilkų saulutė, S. Parulskis. Nuogi drabužiai, D. Kajokas. Migla Lu kalne, L. Donskis. Be pykčio (ištraukos)
R. Gavelis. Jauno žmogaus memuarai
B. Januševičius. 0+6 (eilėraščiai-daiktai)
A. A. Jonynas. Krioklys po ledu (poezijos rinkinys)
J. Kunčinas. Baltųjų sūrių naktis
Laiškai: M. K. Čiurlionis. Laiškai Sofijai, J. Lukša. Laiškai mylimosioms, J. Mekas. Laiškai iš Niekur (pasirinktinai)
V. V. Landsbergis. Pasakos nepasakos (eilėraščiai)
V. Misevičius. Paskendęs uostas (Jaunasis pagonis)
V. Papievis. Vienos vasaros emigrantai
J. Skablauskaitė. Liūnsargių moteris
R. Šerelytė. Balandų ratas (ištraukos)
Vaižgantas. Dėdės ir dėdienės arba Nebylys

Visuotinės literatūros tekstai

D. Almond. Skeligas

Aristofanas. Debesys (ištraukos)
M. Burges. Heroinas
F. R. De Chateaubriand. Renė
G. Flaubert. Ponia Bovari
M. Haddon. Tas keistas nutikimas šuniui naktį
K. Hamsunas. Badas arba Viktorija
K. Holubitsky. Vienatvė prie Devyniasdešimties pėdų tvenkinio
V. Hugo. Paryžiaus katedra
Y. Kawabata. Sniegynų šalis
J. Kriusas. Timo Talerio lėlės
S. Lagerliof. Sakmė apie Gestą Berlingą
Laiškai: R. M. Rilke. Laiškai jaunam poetui arba Seneka. Laiškai Liucilijui (pasirinktinai)
G. De Maupassant. Novelės (pasirinktinai)
K. Mazetti. Bandykim nekalbėti apie Dievą
A. Miuntė. Knyga apie San Mikelę
G. Simenon (pasirinktas romanas)
Smėlio žmogus (vokiečių romantikų pasakos)
H. D. Toro. Voldenas, arba gyvenimas miške
O. Vaildas. Dorijano Grėjaus portretas
F. Villon, P. Verlaine, A. Rimbaut, Ch. Baudelaire (eilėraščiai pasirinktinai)

 

 

145-osioms Vaižganto gimimo metinėms

Vaižgantas apie save ir literatūrą

 

(Iš atsakymų į Naujosios Romuvos anketą „Mūsų literatūros linkmės“)

 

Kone nuo pat kūdikio lopšio ir iki pasenusio lazdos aš nieko tiek konkrečiai nemylėjau, deja, nei paties Pono Dievo, prisipažįstu, nors ir be to prisipažinimo visiems tai aišku, kiek slieko širdžia tą velėną, po kurią aš štai jau septintą dešimtį metų landžioju.

Aš sugrįžau į tiesiogią savo vagą – rašyti taip ir todėl, kaip ir kodėl Mikalojus Katkus parašė žymųjį savo etnografinį veikalą „Balanos gadynė“. Ak, Dieve mano, koks senis Katkus man artimas, koks tiesiog maniškas – minties ir širdies brolis! Kaip gaila, kad jis apie balanos gadynę nepradėjo kalbėti prieš 10 metų: būtų mane įstatęs į tikrąjį kelią, kuriuo dera ieškoti etnografinių „diemenčiukų“. Jei visą etnografinę medžiagą būčiau išdėstęs Katkaus metodu, būčiau pridaręs vertingesnių veikalų neg dabar, įberdamas saują jos į kibirą beletristinio vandenužio.

 

Mano emocijos visai ne moderninės. Moderninės mane pražildė trijų dešimtų trejų metų. Teko per daug pykti, per daug spyriotis, visa siela sirgti; teguodė ir tegaivino mane – balanos gadynė. Aš, kaip ir Katkus, teesame savo gimtojo krašto, savo tautos, savo velėnos sliekai. Aš nieko daugiau nenorėjau, jokio kito uždavinio nenujaučiau, kaip leisti per save, per kultūrintą sielą ir protą primityvųjį savo giminės būdą ir padaryti jį aukštesnei kultūrai paruoštą, kaip sliekai kad paruošia bergždžią žemę dirvožemiui.

 

Reikia naujų talentų, ne naujų srovių. Nėra gyvo vandens, nėra ir srovės. Dėl to ir naujoji mūsų literatūra – besrovė. Jei kas po savim pašlapina, tai dar ne srovė: srovė teka ir neša.

 

Vaižgantas, Raštai, t. 21, parengė Eligijus Daugnora, Ilona Čiužauskaitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010, p. 339–345, 481–482.

 

 Biblioteka ką tik gavo cituotą Vaižganto Raštų tomą.
 

Skaitykloje iki lapkričio 1 d. veikia rašytojui skirta paroda "Gyvenimas man rodos tiek tevertas, kiek mes juo džiaugiamės..."

Donelaičio metų pabaigtuvės

 

 

K. Donelaičio "Metai" - pirmoji grožinės lietuvių literatūros sėkla. Kas iš jos išaugo per du šimtus metų? (švenčiame poeto 300-ąsias metines,  tačiau jo poema skaitytojams pažįstama tik nuo 1818 m.).
 

Susirinkę į paskutinįjį bibliotekoje metus trukusio ciklo "Donelaičio metai" renginį - parodos "Rudenio gėrybės" atidarymą - galėjome apžvelgti sėkmingai besiklostantį pomirtinį poeto likimą: gausybė naujų leidimų ir studijų, vertimai į 20 pasaulio kalbų, garbinga vieta UNESCO pasaulinės literatūros šedevrų sąraše ir interpretacijos šiuolaikinėje literatūroje, muzikoje, teatre.

 

UNESCO būstinėje Paryžiuje atlikta trisdešimtmetį brandinta kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorija „Metai“ pagal K. Donelaičio tekstus.

 

Oratorijos "Metai" autorius B. Kutavičius

 

K. Donelaičio pasaulis šiltai ir įtaigiai sukurtas R. Kazlo spektaklyje "Ne pagal šio pasaulio madą..."

 



Gimnazijos bibliotekoje visą rudenį veiks paroda apie K. Donelaičio kūrybos impulsus šiuolaikiniam menui ir „Metuose“ aprašytų gėrybių ekspozicija. Kviečiame ateiti su biologijos mokytojais, kad padėtų atpažinti Lietuvos sodų ir laukų augalus.

 



Kad ne auksinės vasaros...

Vasara - nedėkingas metas parodoms; visų mintyse tik egzaminai ir laisvė... Todėl kuklią bibliotekos parodėlę, skirtą masinių trėmimų Lietuvoje pradžiai atminti, primename dabar, kai galime ją papildyti nauja medžiaga. Dzūkės Vlados Treigienės-Jakavonytės (g. 1929 m.) iš tremties parsivežti rankdarbiai - daiktiškas liudijimas apie kūrybingo žmogaus dvasios pergales.

Vlados brolis - Merkinės apylinkių partizanas Juozas Jakavonis. Pokario metais dvidešimtmečiui jaunuoliui buvo lemta būti legendinių Pietų Lietuvos partizanų vadų - Juozo Vitkaus - Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko - Vanago ryšininku, o jo tėvų sodyboje buvo įrengtas bunkeris - partizanų vadavietė. Čia buvo įrengta spaustuvėlė, rengiami ir spausdinami štabo dokumentai, leidžiamas partizanų pogrindinis laikraštis „Laisvės varpas". Enkavėdistų suimtas J. Jakavonis buvo žiauriai kankinamas Merkinėje ir Varėnoje, nuteistas 15 metų lagerio ir tremties, buvo išvežtas į Kolymos rūdynus. Netekęs sveikatos, po trylikos metų sugrįžo į Lietuvą. Prasidėjus Atgimimui, J. Jakavonis aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. 1997 metais sodyboje buvo atstatytas bunkeris. Jį nuolat lanko svečiai iš Lietuvos ir užsienio.  Prieš septynetą metų J. Jakavonis išleido knygą „Šalia mirties".

 

Gimtoji Vlados Treigienės sodyba atvira lankytojams, besidomintiems pokario istorija

 

Jo sesuo Vlada - ir dėl sveikatos, ir dėl kitokios charakterio sanklodos - savo brandžios pozicijos negali įprasminti taip viešai ir veikliai, bet jos meilė žmonėms, gimtinei ir Lietuvai, begalinis pasitikėjimas gyvenimo tėkme spinduliuoja moteriška šiluma bendraujant ir skleidžiasi jos rankdarbių spalvomis.
 

 P. S. Tik parengus šią publikaciją pasiekė žinia apie Vlados Treigienės mirtį. Tebūnie šviesus jos atminimas.

 

Naujos knygos

Skelbiame gautų leidinių sąrašus ir maloniai kviečiame skaityti.

dovanos iš Dotnuvos

 

A. Puškino gimtadienis

Gegužės 23 d. gimnazijos biblioteka pakvietė įsilieti į Poezijos pavasario šurmulį. Šįsyk poezijos skaitymų valanda buvo skirta rusų poeto Aleksandro Puškino 215-osioms gimimo metinėms. Šventės dalyviais tapo visi, susirinkę prie stalo gimnazijos rūsyje. Deklamavome, skaitėme mėgstamiausias poeto eilutes, aptarėme jo ryšius su Lietuva, lyginome vertimus su originalu, klausėmės romansų Puškino žodžiais. Skaidrėse buvo pristatyta Peterburgo tema Puškino kūryboje. Už išsamią ir šiltą poeto kūrybos apžvalgą ypač dėkojame mokytojai Verai.

 

 

 

 

 

Aleksandro Puškino 215-osioms gimimo metinėms

 

Svarbiausias miestas Puškino gyvenime - Sankt Peterburgas, ypač jo priemiestis Carskoje Selo, kur poetas baigė licėjų ir praleido metus po vedybų. Kviečiame pasivaikščioti po šių dienų Peterburgą. Jus lydės (aišku, neišverčiamos!) A. Puškino eilutės.

"Įžengti" į parodą kviečiame pro poeto pieštus licėjaus vartus.

 

Tulpės Šekspyrui

Balandžio pabaiga... Žydinčių tulpių margumynas. 450-osios Viljamo Šekspyro gimimo metinės. Gurkšnodamos bibliotekoje kavą, su anglų kalbos mokytojomis sumanėme vienu metu atšvęsti abu džiaugsmingus įvykius.

  

 Biblioteka pražysta tulpėmis - gyvomis ir Rimos rankų sukurtomis.

  

Bibliotekoje parengtos parodos supažindina su Šekspyro sonetų iliustracijomis ir dramų interpretacijomis Lietuvos teatrų scenose.

 

                      Giedrė, Rita, Renata ir Rima rūpinasi gimtadienio vaišėmis.

Gimnazistai deklamuoja sonetus ir žiūri dokumentinį filmą apie V. Šekspyrą.

 

        Mokytojos Daivos mokiniai pažeria daug įdomios informacijos ir žaismingų užduočių.

                          Liutnia niekas negroja, tad klausomės gitaros.

 

Ir vėl grįžtame į skaityklą angliškos arbatėlės...